„Sodra“ skelbia, kad šiemet statybininkų alga pakilo net 23 proc. Tačiau net ir taip, kai kurių statybininkų pajamos į rankas tesiekia 700 eurų.

„Pas mus yra vos keli darbuotojai, kurie gauna minimalų atlyginimą“, – sakė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Verslininkas teigia, kad dirbančių už minimalią algą mažėja. Tačiau Lietuvoje gaunančių minimalų uždarbį vis dar priskaičiuojama 25 tūkst. gyventojų.

Anot ekonomisto, minimali alga kitais metais drąsiai galėtų augti iki 970 eurų, o ne 924 eurų. Mat, blogiausios prognozės šalies ekonomikai neišsipildė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Minimalaus atlygio gavėjai praras maždaug apie 50 eurų kitais metais. Darbuotojams, kurie uždirba virš minimalios algos, atlyginimas irgi kyla, nors ne taip sparčiai. Jie irgi praras kažkiek pinigų, dėl to praranda ir visa Lietuvos ekonomika. Sumažėja vartojimas, sumažėja žmonių perkamoji galia“, – teigė ekonomistas Justas Mundeikis.

Emaliuotus laidus ir kitas elektronikos prekes Panevėžio įmonėje gamina apie 1,5 tūkst. darbuotojų. Jų vadovas sakė, kad taip kelti minimalias algas, kaip siūloma, yra neatsargu.

„Matome ekonomikos sąstingį tiek Vakarų Europoje, tiek Skandinavijos šalyse“, – sakė „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas.

Panevėžio verslininkui antrino kolega iš stiklo pramonės. Šią įmonę nuo atlyginimų kėlimo sulaiko elektros ir dujų kainos.

„Kainos dvigubai didesnės nei iki energetinės krizės“, – kalbėjo „Panevėžio stiklo“ vadovas Gintaras Petrauskas.

Profsąjungos sakė, kad verslas kalba apie juodžiausius scenarijus, nenorėdami kelti algų.

„Paskutiniais duomenimis, BVP auga“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

Anot A. Avulio, minimalus uždarbis turi augti proporcingai darbo našumui, o dabar taip nėra. Vienas lietuvis sukuria dvigubai mažiau prekių ar paslaugų nei vokietis.

„Geriausias paaiškinimas, kodėl minimalus atlyginimas negali augti yra tas, kad mes pasidarysime nekonkurencingi, nes sukuriame ženkliai mažiau produktų“, – kalbėjo A. Avulis.

Kad minimali alga galėjo būti didesnė, paskaičiavo ir pats Lietuvos bankas. Bankas siūlė 28 eurais didesnį užmokestį nei nustatė valdžia. Tačiau gauti mažiau sutiko patys darbuotojų atstovai.

Geriausias paaiškinimas, kodėl minimalus atlyginimas negali augti yra tas, kad mes pasidarysime nekonkurencingi, nes sukuriame ženkliai mažiau produktų.

Trišalėje taryboje įtikinti, kad jiems kils neapmokestinamas pajamų dydis, kas reiškia, kad mažės mokestinė našta.

„Jei sudėsi tuos abu pasiūlymus, tai išeis lygiai tiek pat, kiek Lietuvos bankas buvo paskaičiavęs“, – teigė I. Ruginienė.

Tačiau Lietuvos bankas pastebi, kad jau ketvirtus metus nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo – kad minimali alga būtų bent pusė vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet šis atotrūkis tik padidėjo.

Ekonomistai sako, kad valdžia visada gali peržiūrėti minimalią algą.

„Vyriausybė visada gali papildomai paprašyti trišalės tarybos naujo pasiūlymo“, – kalbėjo J. Mundeikis.