Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia. 

Tuo metu pagal gamintojų deklaracijas jie iki šiol turėjo sumokėti 11,803 mln. eurų perteklinių pajamų. Gegužę skelbta, kad ši suma turėjo būti 13,932 mln. eurų.

„Baltpool“ atstovė Eglė Junčienė sako, jog sumos nuolat tikslinamos, nes atsiranda nauji išaiškinimai, kokiai atvejais nereikia skaičiuoti ir mokėti šių įnašų. Pasak jos, dėl to vienai elektrinei buvo gražinta daugiau nei 4 mln. eurų jau sumokėto įnašo, o iš viso gamintojams grąžinta beveik 5 mln. eurų.  

Pasak E. Junčienės, galutiniai skaičiai turėtų būti aiškūs rugsėjo–spalio mėnesiais – tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo iki birželio 30 dienos.

Tik tuomet dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus – pagal įstatymą jos turėtų būti grąžintos vartotojams, tačiau valstybei iki liepos  mokėjus kompensacijas gyventojams už elektrą, tikėtina, šios lėšos bus pervestos į biudžetą.

Kol kas pinigai deponuoti specialioje sąskaitoje. 

Pasak „Baltpool“ ataskaitos, iš pagrindinės eksportuojančios valstybės – Švedijos – Lietuva negavo nė euro.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, tokia sutartis iki šiol nepasirašyta. Energetikos ministras Dainius Kreivys pavasarį yra sakęs, kad dėl smukusių kainų Lietuva net ir pasirašius sutartį negautų pinigų iš Švedijos.

Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.

Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.

D. Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.