Ji skirta Vilniaus ir Vilniaus rajono nepasiturintiems gyventojams, kuriuos paremti „Maisto bankui“ rekomenduoja šių savivaldybių socialiniai darbuotojai.

„Lietuvoje, kaip žinia, yra problema, kad yra labai daug maisto, kuris yra prekybininkų, ūkininkų rankose, bet galų gale nepasiekia pardavėjo arba prekeivio, gavėjo, ir taip susidaro 400 tūkstančių tonų maisto, kuris yra nesuvartojamas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Mes norime tą pagalbą suteikti oriai. Anksčiau mes duodavome paramą maisto daviniuose, kur surinkdavome maistą žmogui ir jis ateidavo ir iš sandėlio, pasiimdavo maišelį, o šiandien mes atidarome atiduotuvę, kur žmogus pats galės pasirinkti produktus“, – pridūrė jis.

P. Peleckio/ BNS nuotr. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad atiduotuvės atsiradimas yra „žingsnis, kuris iliustruoja, kad mes norime pereiti nuo pasakymo arba parodymo žmogui, ką jis turi gauti“ prie konkretaus pasirinkimo.

„Mes taip pat ketiname pereiti ir prie kortelių davimo kiekvienam žmogui, kuris yra nepasiturintis, kad jis parduotuvėje galėtų pasirinkti ne jau paruoštą davinį, kuris jam yra sudėtas vienoks ar kitoks, bet pagal savo, šeimos poreikį, įsigyti tuos produktus iš kortelės, kuriuos jis nori, vartoja, mėgsta“, – tvirtino ministrė.

Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė sakė, kad šiuo metu „Maisto banku“ naudojasi apie aštuoni tūkstančiai rajono gyventojų.

„Manau, kad tokios iniciatyvos ir tokios idėjos yra sveikintinos, nes ypatingai nepasiturintiems žmonėms, vyresnio amžiaus žmonėms, tai yra didžiulė pagalba, materialinė pagalba, bet manau ši pagalba turi ir moralinio pobūdžio, kad tie žmonės nėra atstumtieji“, – teigė ji.

Sostinės vicemerės Simonos Bieliūnės teigimu, atsiradusi atiduotuvė gali paskatinti nepriteklių jaučiančius, bet dėl stigmos pagalbos nesikreipiančius ją priimti.

Atiduotuvė, mažai kuo besiskirianti nuo įprastos parduotuvės, nepasiturintiems gyventojams atidaryta nuo ketvirtadienio 14 valandos.

Šiuo metu atiduotuvė veiks nuo pirmadienio iki penktadienio, lankytojus aptarnaus pagal jiems individualiai „Maisto banko“ savanorių sudarytus maisto atsiėmimo grafikus.

„Žmogus kreipiasi į socialinį darbuotoją, socialinis darbuotojas atsiunčia mums informaciją apie žmogų ir tada mes jau susisiekiame su žmogumi ir pasakom, kada ateiti“, – sakė S. Gurevičius.

Jis pridūrė, kad bandomuoju laikotarpiu atiduotuvė dirbs nuo antros ir ketvirtos valandos, o ateityje jos darbo laikas bus ilginamas.

Turės registruotis

Į atiduotuvę atėjęs nepasiturintis žmogus turi užsiregistruoti sistemoje. Gavęs „Maisto banko“ krepšelį, gali rinktis produktus iš skirtingų skyrių – duonos, daržovių, vaisių, bakalėjos, mėsos, pieno gaminių.

Pasirinkęs norimus produktus, nepasiturintysis pasirašo planšetiniame kompiuteryje.

Pasak S. Gurevičiaus, atiduotuvėje žmogus paramą gaus kas savaitę, jis galės pasiimti nuo penkių iki septynių kilogramų maisto.

Planuojama, kad atiduotuvėje per savaitę apsilankys apie tūkstantį žmonių. Per metus jiems planuojama išdalinti apie 500 tūkst. kilogramų duonos, mėsos, pieno gaminių, vaisių ir daržovių ir kito maisto.

Atiduotuvės asortimentą sudaro nuo išmetimo „Maisto banko“ savanorių išgelbėtas ir partnerių paaukotas maistas.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Kas yra išgelbėtas maistas? Dalis maisto atkeliauja iš prekybos tinklų, tai yra, maistas, kuris yra paskutinės dienos galiojimo arba vaisiai, daržovės, kurie neturi galiojimo laiko, bet jų išvaizda yra ne tokia, kad prekybininkas norėtų pardavinėti, bet vis dar gera, kad žmogus galėtų vartoti, taip pat ir duonos produktai“, – paaiškino „Maisto banko“ vadovas.

Teiks ūkininkų produkciją

Anot jo, atiduotuvės maistas – ir ūkininkų produkcija.

„(Ūkininkas – BNS) išaugino bulves, bet jos yra per mažos, kad jis galėtų parduoti prekybininkui arba salotų, bet jų per daug. Iš ūkininkų, iš prekybininkų, iš gamybininkų ir iš mūsų pačių virtuvės, kur mes pagaminame perdirbimo virtuvės produktus. Yra maža dalis iš „Maisto banko“ akcijos surinktų produktų“, – pridūrė S. Gurevičius.

Didžioji dalis atiduotuvėje dirbančiųjų – „Maisto banko“ savanoriai, joje taip pat dirba du darbuotojai ir maistą atvežantis vairuotojas.

Praėjusiais metais „Maisto bankas“ išdalino beveik 11 tūkst. tonų maisto, iš jo 6 tūkst. tonų – planuoto išmesti, dar 1,3 tūkst. tonos nupirkta arba žmonių paaukota ir išgabenta į Ukrainą.

Šiuo metu „Maisto bankas“ paramą teikia daugiau nei 230 tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje, taip pat maistu remia 601 socialinę organizaciją.