Politinių pažiūrų nevertina

Dramatišku tėvų sulaikymu ir jų vaikų sugrąžinimu į globos įstaigą baigėsi suverenų (valstybės bei jos institucijų nepripažįstančių asmenų) bandymas kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną su mažamečiais.

Dienraščio duomenimis, šia šeima vaiko teisių saugotojai susidomėjo daugiau nei prieš metus, kai gavo informacijos, kad trims vaikams toje šeimoje yra nesaugi aplinka – neužtikrinami jų poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis.

Vaikai buvo paimti iš tėvų ir perduoti į globos įstaigą ne dėl jų tėvų politinių ar religinių pažiūrų, bet dėl mažamečių saugumo.

„Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė, rūpinamasi jų fiziniu ir emociniu saugumu, prižiūrima sveikata, rūpinamasi higiena, kitais fiziniais ir emociniais poreikiais, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, galimybė gauti socialines, ugdymo paslaugas“, – vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė.

Apskrityje globa – 73 vaikams

I. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, pas medikus, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama.

Būtent dėl šių priežasčių esą iš Vilčinskų šeimos laikinajai globai ir buvo paimti vaikai.

Pasak vaiko teisių gynėjų, analogiškų atvejų Lietuvoje, kai tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, pagrobtų vaikus iš globėjų ar globos įstaigų dar nebuvo.

O vaikai iš biologinių šeimų laikinajai globai paimami nuolat.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje laikinoji globa nustatyta 73 vaikams.

„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu šeimos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami vaikų situacijas šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų įveikti šeimai sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – teigė I. Skuodienė.

Paėmimas – kraštutinė priemonė

Vaiko paėmimas iš biologinės šeimos ir perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – kai būna fiksuojamas netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais.

Vaiko teisių gynėjai teigė darantys viską, kad vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje, bet kai to nėra, ieškoma kito sprendimo.

2020 m. tarnyba šalyje nustatė 864 vaikų laikinosios globos atvejus.

Ir kasmet jų vis daugėjo: 2021 m. laikinajai globai buvo paimti 938 vaikai.

2022 m. laikinoji globa nustatyta 1 843 vaikams, iš kurių 938 nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Ukrainos, ir 905 Lietuvos pilietybę turintiems vaikams.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 694 laikinosios globos atvejai, iš kurių 157 nelydimiems nepilnamečiams iš Ukrainos ir 537 Lietuvos vaikams.