„Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori. Ką mes darysime, pamatysime – visos opcijos yra ant stalo, svarstysime ir žiūrėsime, ką daryti“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Masiulis.

„Visi scenarijai svarstomi, visi scenarijai ant stalo, šiai dienai negaliu pakomentuoti. (...) Nė viena galimybė – nei likti, nei trauktis – nėra atmesta ir mes svarstysime ir matysime, ką daryti“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas, atsakydamas į klausimą, ar vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė nėra atmesta.

2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.

Sutartis automatiškai pratęsiama kasmet, o norint iš jos pasitraukti viena iš sutarties šalių turi apie tai informuoti likus pusmečiui iki jos pabaigos – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos. Jei to padaryti nepavyktų 2024 metų vasarį, Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.

Tačiau pasitraukimas iš sutarties būtų tik politinis veiksmas – jis nereikštų fizinio pasitraukimo iš BRELL sistemos. 

Pasak R. Masiulio, elektros tinklus sinchronizavus su Europa Estijos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai apie 60 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą – BNS), Lietuvos – apie 50 centų, Latvijos – apie 1 eurą.

„Tai nežinau, ar tai didelė suma tam, kad su rusais liktų (Estija – BNS) kartu. 50 centų per mėnesį (Lietuvoje – BNS) – nežinau, ar tai didelė suma. Mano nuomone, nedidelė“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Jo teigimu, elektros kainos ateityje priklausys nuo to, kaip vystysis atsinaujinanti energetika. 

„Kadangi jų programa yra labai didelė, kuo daugiau atsinaujinančių atsiras, tuo elektra labiau atpigs. Realiai svarstyti, kad sinchronizacija kažką pabrangins, nėra praktiška. Reikia geriau žiūrėti, kiek bus atsinaujinančių pastatyta“, – kalbėjo R. Masiulis.

R. Masiulis pakartojo, kad Lietuvai nepavyktų vienai sinchronizuotis su Vakarų Europa – tai gali padaryti tik visos trys Baltijos šalys kartu.

„Viltis miršta paskutinė. Aš manau, kad visada įmanoma susitarti, reikia diskutuoti, bet faktas yra tas, kad sinchronizuotis su kontinentine Europa turėtume visi trys kartu. Todėl estų sprendimas vėlinti sinchronizaciją tiesiogiai veikia ir mus, taip kad mes esame surišti viena virvute“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Jo teigimu, 2024 metų pradžia yra Lietuvos specialistų apskaičiuota anksčiausiai Baltijos šalims „techniškai įmanoma“ data.

„2024 metų pradžia yra apskaičiuota pagal mūsų specialistų vertinimus anksčiausiai techniškai įmanoma data. Jeigu sinchronizacija būtų tik politinis sprendimas, tai ji būtų įvykusi šiemet, pernai ar dar anksčiau“, – teigė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, jog ankstesnis sinchronizavimas nereikštų 2018 metais pasirašyto Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos sulaužymo.

„Sutarties sulaužymo negali būti, nes yra numatyta, iki kada turi įvykti sinchronizacija, tai bet kokia data iki to yra tinkama. Apie sutarties sulaužymą čia net kalbos negali būti“, – teigė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad kuo ankstesnis pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos ir sinchronizacija su Vakarų Europa Baltijos šalims svarbi dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos ir invazijos į Ukrainą.

„Lietuvoje tiek mes įmonėje, tiek politinė valdžia, tiek opozicija – visos institucijos lygiai taip pat mato, kad būti su agresoriumi viename tinkle nėra ateitis, ir mes iš to norime išeiti kiek įmanoma greičiau ir svarbiausia, kada tai yra techniškai įmanoma“, – pridūrė jis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ir su Vakarų Europa sinchronizuotis ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija.