„Priežastis, kodėl mano tėtis atšaukė kelionę, buvo ta, kad pasakiau jam: „Šis povandeninis laivas gali nuskęsti, įplaukdamas taip giliai į vandenyną“, – pasakojo Seanas.

Jaunuolis povandeniniu laivu „Titan“ atidžiai domėjosi su draugu Simonu. „Tai – mažas povandeninis laivas, kuriame telpa penki žmonės. Atrodo labai nesaugu. Kažkas manyje kuždėjo, kad neplauktume juo“, – atviravo Seanas.

„OceanGate“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas, žuvęs povandeniniame laive  su kitais juo plaukusiais žmonėmis, kovo mėnesį buvo atskridęs į Las Vegasą susitikti su J. Bloomu. Jie apžiūrėjo „Titaniko“ parodą Luksoro viešbutyje, o vėliau kalbėjosi apie ekspediciją ir saugumą.

„Jis man pasakė, kad žino, jog esu sraigtasparnio pilotas, ir tikino, kad plaukti „Titan“ yra saugiau nei skristi sraigtasparniu. Tai esą netgi saugiau už nardymą ar ėjimą per gatvę. S. Rushas buvo geros širdies ir tikrai tikėjo tuo, ką daro bei sako. Tačiau nenorėjo girdėti nieko, kas prieštarautų jo pasaulėžiūrai“, – pasakojo nelaimės išvengęs finansininkas.

Verslininkas savo feisbuke paviešino žinutes su S. Rushu, kuriose aptarinėjo savo atsakymą vykti ekskursiją. S. Rusas bandė įkalbėti J. Bloomą neatšaukti kelionės, netgi pasiūlė didelę nuolaidą ir pavadino Seaną ir jo draugą Simoną „prastai informuotais“.

Ironiška, bet galiausiai S. Rushas užleido J. ir S. Bloomų vietas Shahzadai Dawoodui ir jo 19 metų sūnui Sulemanui. Anot jaunuolio tetos Azmeh Dawood, jis bijojo ir nenorėjo plaukti povandeniniu laivu, bet paėmė pasiūlymą, nes buvo Tėvo diena, Sulemanas nenorėjo nuvilti tėčio.

„Priėmiau pagrįstą sprendimą to nedaryti. Pasakiau savo tėvui, kad tai – bloga mintis, ir jis manęs paklausė – mes abu sutarėme nedalyvauti ekskursijoje. Šiurpu, kad žmonės, kurie išvyko, buvo panašioje situacijoje kaip aš ir mano tėtis“, – kalbėjo mirties su tėčiu išvengęs 20-metis S. Bloomas.