Nuo liepos parduotuvėse neliko nemokamų plastikinių maišelių. Už juos pirkėjai turi susimokėti po 1 ct. Naujovė patinka ne visiems, teigia, nepatogu. Kiti sako, kad maišelius reikėjo apmokestinti daug anksčiau, nes tai skatina jų naudoti mažiau. Panašu, kad didžioji dalis pirkėjų mokamais maišeliais nesiskundžia.

„Nepyksta. Iš tikrųjų visi labai supratingai į tai žiūri. Aišku, matome, kad galbūt dar ne visi skenuoja, dar reikia priprasti, reikia žmonėms atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol yra nauja tvarka“, – sakė „Rimi“ Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybos tinklai pasirinko skirtingas maišelių pardavimo strategijas. Vieni tikisi, kad pirkėjai bus nuoširdūs ir atsiskaitydami kasininkui pasakysi, ar maišelius pasiėmė iš parduotuvės, ar iš namų.

„Prie standartinės kasos pirkėjui tereikia pasakyti, kiek maišelių jis panaudojo apsipirkimo metu, o prie savitarnos kasų pirkėjui reikia nuskenuoti kortelę su vadinamuoju barkodu ir įvesti būtent tą kiekį plastikinių maišelių, kiek jie ir pasinaudojo“, – apie „Lidl“ strategiją pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Mes juos parduodame be barkodų, tiesiog klientas, atėjęs prie kasos, turės pasakyti, kiek tų maišelių įsigijo. Mes tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir sąžiningumų, ir, kad, na, jie bus atviri ir atsakingi, ir pasakysi, kiek tų maišelių pasiėmė“, – apie panašią strategiją sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida.

O kiti, visgi, nusprendė vienkartinius maišelius pardavinėti kaip įprastas prekes.

„Visi maišeliai, kaip minėjau, turi barkodą, ir tiesiog reikia nuskenuoti kasoje. Taip labai paprasta ir labai lengva atskirti, kuriuos reikia skenuoti, o kurių – ne“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Seimas dar praėjusių metų pabaigoje nusprendė uždrausti neatlygintinai dalyti plastikinius maišelius. Taip siekiama mažinti jų daromą žalą gamtai.

Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. 2020-aisiais šalyje vienas gyventojas jų sunaudodavo apie 250. Mažiausiai jų prireikdavo gyventojams Belgijoje, Liuksemburge ir Austrijoje.

Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę.

„Prekybos tinklai deklaravo, kad, praėjus tam tikram laikui – iki pusmečio, ir nepamačius reikšmingų pokyčių, bus keičiama kaina. Tačiau, jeigu ir tai nepadės, tai, akivaizdu, kad reikės eiti kitų šalių keliu ir galvoti apie tų plastikinių maišelių eliminavimą apskritai“, – sakė Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pavyzdžiui, „Maximos“ klientai per mėnesį sunaudodavo apie 15 mln. plastikinių maišelių. Siekiama šį skaičių sumažinti bent perpus. Anot prekybos tinklų, pokyčiai juntami jau dabar.

„Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę“, – teigė „Maxima“ atstovė.

„Pastebime tai, kad žmonės tikrai noriau renkasi daugkartines, tvaresnes alternatyvas ir įsigyja daugkartinius maišelius. Tie maišeliai gali būti skalbiami, išdžiovinami ir naudojami dar ir dar“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina.

„Daugkartinių maišelių pardavimai labai padidėjo. Prieš tai buvo beveik neperkama prekė, o dabar siekia keletą tūkstančių per dieną“, – džiaugėsi pirkėjų sąmoningumu ir „Rimi“.

Prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis.