Ketvirtadienį baigėsi penkias dienas trukusios tarptautinės paieškos, paskelbus, kad visi povandeninio laivo keleiviai žuvo, kai jis sprogo netoli „Titaniko“ nuolaužų. [4]

Kontradmirolas Johnas Maugeris (Džonas Mogeris) pareiškė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl to, kas nutiko.

„Žinau, kad taip pat kyla daug klausimų, kaip, kodėl ir kada tai įvyko. Tai klausimai, dėl kurių dabar renkame kuo daugiau informacijos“, – pareiškė J. Maugeris.

Pasak jo, tai labai sudėtingas atvejis atokioje vandenyno dalyje, ir tyrime dalyvauja žmonės iš kelių skirtingų šalių.

Vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad pirmoji informacija apie tai, kas nutiko dingusiam povandeniniam laivui, buvo gauta ketvirtadienio vakarą.

Tas aukšto rango JAV karinių jūrų pajėgų pareigūnas pareiškė, kad kai buvo pranešta apie „Titan“ dingimą, karinės jūrų pajėgos grįžo atgal, išanalizavo akustinius duomenis ir aptiko užuominą apie galimą sprogimą netoli tos teritorijos, kurioje laivas veikė, kai nutrūko ryšys.

„Tikri tyrinėtojai“

Nelaimės metu žuvo visi povandeniniame laive buvę keleiviai: bendrovės „Oceangate“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas (Stoktonas Rušas), Pakistano magnatas Shahzada Dawoodas (Šahzada Davudas) ir jo sūnus Sulemanas, britų milijardierius Hamishas Hardingas (Hamišas Hardingas) ir Prancūzijos povandeninių laivų operatorius Paulis-Henri Nargeolet (Polis-Anri Naržolė).

Ketvirtadienį paskelbtame „Oceangate“ pareiškime sakoma, kad „šie vyrai buvo tikri tyrinėtojai, kuriuos siejo išskirtinė nuotykių dvasia ir didžiulė aistra tyrinėti ir saugoti pasaulio vandenynus“.

Jūs negalite stovėti. Negalite atsiklaupti. Visi sėdi arti vienas kito arba vienas ant kito.

Nuo 2021 metų „Oceangate“ organizuoja kasmetines keliones su turistais, siekdama užfiksuoti „Titaniko“ irimą ir jį supančią povandeninę ekosistemą. Už vietą povandeniniame laive prašyta 250 000 JAV dolerių (228 tūkst. eurų).

Baltieji rūmai padėkojo pakrančių apsaugos tarnybai, taip pat partneriams iš Kanados, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, padėjusiems vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus.

„Nuoširdžiai užjaučiame „Titan“ žuvusiųjų šeimas ir artimuosius. Per pastarąsias kelias dienas jie patyrė sunkius išgyvenimus, todėl mes saugome juos savo mintyse ir maldose“, – teigiama Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.

Pakistano užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad vertina pastarųjų kelių dienų tarptautines pastangas surasti povandeninį laivą.

Nuolaužos

Sekmadienį ryte turistinis povandeninis laivas „Titan“ leidosi link nuolaužų, o po dviejų valandų prarado ryšį su paviršiuje esančiu pagalbiniu laivu.

Į įvykio vietą buvo išsiųstas didelis skaičius gelbėtojų ir gelbėjimo technikos.

Institucijos tikėjosi, kad antradienį ir trečiadienį užfiksuoti povandeniniai garsai padės susiaurinti paieškas, kurios nusidriekė šimtus kilometrų.

Tačiau viltys, kad įgula išgyvens, žlugo anksti ketvirtadienį. Buvo prognozuojama, kad būtent tada baigsis povandeninio laivo deguonies atsargos, o kiek vėliau JAV pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad rasta nuolaužų maždaug už 488 m nuo „Titaniko“.

Vandenyno dugne aptiktos nuolaužos leidžia manyti, kad dingusiame povandeniniame laive netoli nuskendusio „Titaniko“ katastrofiškai sumažėjo slėgis, ketvirtadienį savo ruožtu pranešė JAV pakrančių apsaugos tarnyba.

Pakrančių apsaugos tarnyba pareiškė, kad ankstesnėmis dienomis girdėtus garsus greičiausiai skleidė ne „Titan“.

„Neatrodo, kad yra koks nors ryšys tarp triukšmo ir (nuolaužų) buvimo vietos jūros dugne“, – nurodė jis.

Anot J. Maugerio, kad informacija apie šiuos garsus buvo perduota JAV pakrančių apsaugos tarnybai, kuri toliau tęsė paiešką.

Kritika

Remiantis „Oceangate“ duomenimis, 2021–2022 metais šios bendrovės povandeniniu laivu į „Titaniko“ sudužimo vietą sėkmingai nukeliavo mažiausiai 46 žmonės.

Tačiau klausimų dėl povandeninio laivo saugumo kėlė tiek bendrovės darbuotojai, tiek keleiviai.

Buvęs „OceanGate“ jūrų operacijų direktorius Davidas Lochridge'as (Deividas Lokridžas) dar 2018 metais tvirtino, kad bendrovės sukurtas laivo korpuso tvirtumo užtikrinimo metodas buvo netinkamas ir dėl jo „eksperimentiniame povandeniniame laive keleiviams galėjo kilti didžiulis pavojus“.

„OceanGate“ nesutiko su šiuo D. Lochridge'o pareiškimu.

Prieš dvejus metus vienas iš pirmųjų bendrovės klientų kelionę povandeniniu laivu prilygino savižudybei.

Scanpix nuotr.

„Įsivaizduokite kelių metrų ilgio metalinį cilindrą, kurio grindys yra iš metalo lakšto. Jūs negalite stovėti. Negalite atsiklaupti. Visi sėdi arti vienas kito arba vienas ant kito“, – sakė Arthuras Loiblas (Arturas Loiblas), į pensiją išėjęs verslininkas ir nuotykių ieškotojas iš Vokietijos.

Pasak jo, per dvi su puse valandos trukusį nusileidimą ir pakilimą šviesos buvo išjungtos, siekiant taupyti energiją, o vienintelis apšvietimas buvo fluorescencinė šviečianti lazdelė.

Nusileidimas ne kartą buvo atidėtas, norint išspręsti akumuliatoriaus ir balansavimo svarmenų problemą. Kelionė iš viso truko 10 su puse valandos.

Jungtinės Karalystės Portsmuto universiteto giliavandenių vandenų ekologas ir jūrų biologijos dėstytojas Nicolai Rotermanas (Nikolai Rotermanas) teigė, kad „Titan“ dingimas parodo giliavandenio turizmo pavojus ir nežinomybę.

„Net pati patikimiausia technologija gali sugesti, todėl nelaimingų atsitikimų pasitaiko. Augant giliavandenio turizmo mastui, turime numatyti, kad tokių incidentų bus daugiau“, – nurodė jis.