Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistas Mantas Svetikas tikino, kad ir jam pačiam jau teko gesinti kapavietėje užsiliepsnojusias durpes.

„Ir pats liejau vandenį, kitą kartą teko siųsti sargus, kad užgesintų. Sausa visur, kapinėse taip pat“, – pasakojo specialistas.

Grėsmė gaisrui kyla tuomet, kai gyventojai kapavietę padengia durpėmis. Pasodintus augalus žmonės palaisto ir išvažiuoja, o durpės, esančios paviršiuje, išdžiūsta.

„Kartais žmonės kapavietes padengia akmenukais, kiti dengia akmens plokštėmis. Tuomet žvakės jokios grėsmės nekelia. Tačiau mulčiavus žemę durpėmis, jos per sausrą labai greitai išdžiūsta“, – paaiškino M. Svetikas.

Sausa visur, kapinėse taip pat.

Kapinių prižiūrėtojai apie gaisrą pranešė užsidegusios kapavietės savininkui.

„Prašėme nukasti durpes. Žiūriu pro langą ir matau, kad netoliese yra kapavietė, dengta durpėmis“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus specialistas.

Durpės gali užsidegti ne tik tuomet, kai žvakė baigia liepsnoti, bet ir nuo stiklinio jos gaubto.

„Saulės spinduliai fokusuojasi, ir durpės įsiplieskia. Žmonės, dėdami ant kapų stikliniuose gaubtose esančias žvakes, net nepagalvoja, kad tai gali sukelti gaisrą. Bent jau reikėtų dėti ant kažkokio pagrindo, kad žvakė nesiliestų su durpėmis“, – teigė specialistas.

Sargai kapinėse budi iki 21 val., tad naktį kilus gaisrui gali būti, kad liepsnų niekas ir nepastebės.

Bėda ta, kad durpes sunku užgesinti. Smilkstančias jas užliejus vandeniu gali būti, kad jos po kelių valandų vėl įsidegs.

„Durpės smilksta. Sudėtinga jas užgesinti, nebent reikia labai gausiai prilieti vandens. Mažai tikėtina, kad gaisras išplistų plačiau. Dažniausiai kapavietės atskirtos takais, nedegiomis medžiagomis. Bet problema tikrai yra“, – kalbėjo M. Svetikas.