Turtinga patirtis

Komentuodama rinkimų Rygoje baigtį užsienio žiniasklaida suskubo akcentuoti, esą naujasis Latvijos lyderis bus pirmasis Baltijos regione atvirai homoseksualumą deklaravęs prezidentas. Vis dėlto E. Rinkevičius yra įdomus ne dėl šios pikantiškos savo biografijos detalės. Jis – ilgametis užsienio reikalų ministras, turintis ne tik diplomatinės patirties, bet ir solidų akademinių žinių bagažą.

E. Rinkevičius gimė 1973 m. Jūrmaloje, yra baigęs Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą, turi du magistro laipsnius: Latvijos universiteto politikos mokslų ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto nacionalinių išteklių strategijos.

Jis yra dirbęs žurnalistu Latvijos radijuje, trejus metus vadovavo prezidento Valdžio Zatlerio kanceliarijai, 1997–2008 m. buvo Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius, Latvijos delegacijos derybose dėl narystės NATO vadovo pavaduotojas.

Nuo 2011 m. E. Rinkevičius ėjo užsienio reikalų ministro pareigas premjerų Valdžio Dombrovskio, Laimdotos Straujumos, Mario Kučinskio vyriausybėse ir abiejose K. Karinio vyriausybėse.

Per 2022 m. parlamento rinkimus jis buvo išrinktas į parlamentą pagal „Naujosios vienybės“ sąrašą.

Ginčas dėl barščių

Būdamas užsienio reikalų ministru, jis sulaukė didelio latvių palankumo dėl savo griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir tvirtos paramos Ukrainai.

Metų pradžioje E. Rinkevičius įvardijo Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje kaip vieną iš Latvijos strateginių interesų. Tai turėtų „atkurti pasaulio tvarką ir pasitikėjimą daugiašaliu požiūriu į tarptautinius santykius“ ir neleisti, kad toks dalykas pasikartotų, aiškino būsimasis prezidentas.

Praėjusią vasarą E. Rinkevičius įsivėlė į neoficialų ginčą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstove spaudai Marija Zacharova. Jai pasipiktinus UNESCO sprendimu įtraukti ukrainietiškų barščių virimo tradiciją į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, E. Rinkevičius atšovė cituodamas garsųjį Vladimiro Putino sakinį, kuriuo šis palydėjo Kyjivui pateiktą ultimatumą: „Patinka, nepatinka, kentėk, mano gražuole“.

Savo ruožtu pažadu, kad padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad mūsų šalis klestėtų, būtų saugi, o mūsų visuomenė – darnesnė.

Balsavimo peripetijos

Iš pradžių buvo manoma, kad būti perrinktas sieks dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas, einantis šias pareigas nuo 2019-ųjų. Tačiau jis netikėtai pareiškė esąs nusivylęs, kad trys koalicinės vyriausybės partijos nesugebėjo susitarti dėl bendro kandidato, ir nepanoro kandidatuoti.

E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, laimėjo ne iš pirmo karto. Per trečiadienį parlamente vykusius pirmąjį ir antrąjį balsavimus nė vienas iš trijų kandidatų negavo pergalei reikalingo bent 51 balso. Antrajame ture mažiausiai balsų surinkusi „Pažangiųjų“ kandidatė, viešojo valdymo ekspertė Elina Pinto pasitraukė iš varžybų.

E. Rinkevičius per pirmąjį ir antrąjį balsavimus gavo 42 balsus, o „Jungtinio sąrašo“ pasiūlytas kandidatas, verslininkas Uldis Pilenas – 25. Iš kovos pasitraukus E. Pinto, dešimt jos frakcijos narių nusprendė trečiajame ture balsuoti už E. Rinkevičių. U. Pilenas trečiajame ture surinko 25 balsus.

Sieks darnos

Sužinojęs apie savo pergalę E. Rinkevičius padėkojo Saeimos nariams už pasitikėjimą. Jo nuomone, prieš rinkimus vykusios parlamentinės diskusijos parodė, kad Latvija yra labai demokratiška šalis.

„Savo ruožtu pažadu, kad padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad mūsų šalis klestėtų, būtų saugi, o mūsų visuomenė – darnesnė“, – pabrėžė E. Rinkevičius. Jis taip pat pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su Saeima ir vyriausybe.

Išrinktasis prezidentas spaudos konferencijoje taip pat pranešė, kad artimiausiomis dienomis oficialiai pasitrauks iš partijos „Naujoji vienybė“.

Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis – valstybės vadovas daugiausia yra nuomonės lyderis ir visuomenę vienijanti figūra.

Prezidentas atstovauja Latvijai užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kita ko, turi teisę paleisti parlamentą.

Prezidento postą E. Rinkevičius perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo E. Levito kadencija. Naujasis prezidentas bus inauguruotas liepos 8 d.