„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje iš jo patarėjo pareigų pasitraukusį Povilą Mačiulį.

„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kokiame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, situacija šiuo metu kelia didelį pavojų valstybės stabilumui, nes atskirų ministrų problemos tampa premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės problemomis.

„Abejonės, jeigu jų nebus pajėgta išsklaidyti labai aiškiais įrodymais, liks, nes jau ir šiandien yra pasėta labai daug abejonių“, – sakė G. Nausėda.

Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas.

Buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis iš pareigų pasitraukė viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų, tarp kurių – keletas esamų ministrų, išlaidų pagrįstumo.

Apie tai, kad įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, pranešė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Taip ji pasielgė praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Visi ministrai teigia pinigus leidę darbo reikmėms, tačiau nevedę išlaidų apskaitos, kad galėtų jas pagrįsti.

Prezidentas sakė, kad ankstesnės kadencijos Sauliaus Skvernelio ir šios Vyriausybės politinės kultūros suvokimai yra „stebėtinai panašūs“.

„Atrodytų, kad šios Vyriausybės koalicijos sutartyje buvo įrašyti labai teisingi ir labai prasmingi žodžiai, kad savo skaidrumo standartais – aukščiausiais skaidrumo standartais – mes sugrąžinsime pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis. Tai, deja, aš priverstas konstatuoti, kad šiandien realybė labai smarkiai skiriasi nuo tų deklaracijų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis ragino politikus neatidėliojant apsispręsti dėl naujo būdo savivaldybių tarybų nariams kompensuoti už darbą. Šalies vadovo teigimu, tam gali būti įvairių formų, tačiau tai turi būti atlyginimas.

„Tai gali būti įvairūs pasiūlymai: tai gali būti fiksuota suma, galbūt diferencijuota pagal savivaldybių dydį, kaip kad šiandien yra merų atlyginimai diferencijuoti, nes klausimų mastas ir gylis yra skirtingas. Ir kad nebekiltų daugiau jokių klausimų, nebereikėtų ten jokių čekių tvarkytis ir taip toliau“, – sakė prezidentas.

Kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį komentuodama švietimo ministrės išlaidų Kauno taryboje situaciją, pareiškė, kad jai esant pareigose „tokių situacijų nebūtų buvę“.

G. Nausėda tvirtino priimantis tai „kaip juoką, bet nelabai vykusį“, priminęs, jog aptarinėjama situacija tarybose vyko būtent D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu.

Perklaustas, jog greičiausiai kalbama apie J. Šiugždinienės delsimą trauktis, G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, „kokie yra, kokie buvo buvusios prezidentės santykiai su konservatorių Vyriausybe, kokie yra mano santykiai“.

„Jie dinamiški, jie įdomūs – pagyvensim, pamatysim“, – kalbėjo prezidentas.