Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Gintaro Šumsko teigimu, Šeimų sąjūdį į viešą erdvę sugrąžino atgimę Stambulo konvencijos ratifikavimo, vienos lyties partnerystės įteisinimo, kanapių dekriminalizavimo svarstymai.

„Matyt, tiesiog buvo pastebėta niša, kad galima su tuo grįžti“, – BNS sakė politologas.

Filosofas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius taip pat teigė, kad politine jėga siekiantis tapti Lietuvos šeimų sąjūdis save pristatys kaip skriaudžiamųjų atstovus ir kovotojus su socialine nelygybe.

„Manau, kad jie kandidatuos kaip skriaudžiamieji, daugiau pabrėš kišenės problemas, kovos su socialine nelygybe, valdžios abejingumu ir prieš visas liberalesnes pozicijas tokias kaip Stambulo konvencija, gėjai ir taip toliau“, – teigė pašnekovas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, vis dėlto Šeimų sąjūdis, vertinant jo šansus pagal dabartinę situaciją, neturi didelių galimybių per Seimo rinkimus įveikti 5 proc. barjero.

„Kiek teko klausinėti protesto dalyvių, labai mažai kas minėjo, kad kaip nors specifiškai palaikytų Šeimų sąjūdžio organizatorius, jie daugiau buvo nusiteikę balsuoti už kitas partijas. Dažnai net nurodydavo, kad „mums organizatoriai nepatinka ir apskritai gana silpni lyderiai, bet kadangi nėra alternatyvos, tai dalyvaujame“. Aiškaus palaikymo lyderiams tikrai nėra“, – tvirtino ji.

Pasak politologės, žmonės supranta, kad valstybės valdymas yra sudėtingas dalykas, tam reikia turėti stiprią, kompetentingą komandą, o Šeimų sąjūdžiui paprasčiausiai trūksta pajėgumų.

Kad šiai politinei jėgai pavyktų peržengti barjerą abejojo ir K. Girnius, nors, anot jo, protesto balsų Lietuvoje visuomet būna.

G. Šumskas taip pat laikosi pozicijos, kad šiuo metu Šeimų sąjūdžiui vargiai pavyktų reikšmingiau pasirodyti Seimo rinkimuose.

Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys.

Jis irgi kėlė lyderystės problemą.

„Man atrodo, kad lemiamas veiksnys bus, ar atsiras koks nors aiškus lyderis. Matėme vieną ar kitą politinę figūrą, lipančią ant scenos, bet jie tikrai nėra tie lyderiai, kurie galėtų vieningai, aiškiai vesti partiją. Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys“, – BNS sakė politologas.

Anot A. Ramonaitės, organizacijos atstovus gali apgauti buvęs jų rengtų akcijų, renginių masiškumas.

„Žmonės tuos protestus palaikė dėl labai skirtingų priežasčių ir dėl to, kad tuo metu Šeimų sąjūdis buvo vienintelė aiški jėga, kuri ką nors darė ir sugebėjo suvienyti įvairiapusį nepasitenkinimą tiek dėl kovido, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė ji.

Pašnekovų teigimų, jei taptų politine partija, Šeimų sąjūdis galėtų iš visų partijų po truputį atimti rinkėjų.

„Sakyčiau, galėtų daugiau nukentėti „valstiečiai“, Darbo partijos likučiai, „Laisvė ir teisingumas“. Iš šitų gali surinkti balsų. Gal šiek tiek iš konservatorių krikdemiškus balsų paimtų, truputį iš socdemų“, – svarstė K. Girnius.

Nepaisant to, kad tai būtų nauja partija, A. Ramonaitės manymu, naujumo efektas, kuris neretai atneša sėkmę per rinkimus, Šeimų sąjūdžio atveju greičiausiai nesuveiktų.

„Teoriškai naujumo efektas galėtų suveikti, bet priklausytų nuo to, koks būtų jų įvaizdis. Tas pats Ignas Vėgėlė ar Nacionalinis susivienijimas turbūt turėtų daugiau šansų šioje vietoje, nes yra žmonės iš akademinio pasaulio, turintys gyvenime pasiekimų ir atrodantys kompetentingesni. Suderinus tą naujumo aspektą ir profesionalumo, kompetencijos aspektą, iš principo tokia partija tikrai galėtų būti sėkminga. Bet Šeimų sąjūdis kaip tik neturi to antro dėmens, nebent pavyktų ką nors pritraukti“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius šeštadienį Druskininkuose žurnalistams pranešė, kad visuomeninės organizacijos pagrindu šiemet ketinama steigti partiją ir dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.

„Tai yra būtina, kad išlaikytumėme reikalavimus. O kas pavyks, ar nepavyks – nežinau“, – tvirtino jis.

Anot R. Grinevičiaus, partijos steigimui „svarstomi įvairūs variantai“, vienas jų – suvienyti mažąsias, Šeimų sąjūdžio vertybes atitinkančias politines partijas, „kad iš aštuonių devynių partijų liktų viena partija“, tačiau kol kas ši idėja nesulaukia didesnio palaikymo.

Šeimų sąjūdis teigia pasisakantis už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Kovą savivaldos rinkimuose Lietuvos šeimų sąjūdis savo kandidatų sąrašų nekėlė, atskiri organizacijos nariai kandidatavo kitų partijų ir judėjimų sąrašuose. Į tarybas pateko keturi atstovai.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį atvyko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių.