„Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė. 

„Valstybės biudžetas netenka 5 proc. BVP. Tai yra dideli skaičiai“, – pridūrė ji.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad „lengvata lengvatai nelygu“. Pasak jo, valstybės politika dėl mokesčių lengvatų vykdoma sąmoningai.

„Valstybės kontrolės minėti 5 proc. yra didelis skaičius, bet ne visos lengvatos iškreipiančios, kai kas sąmoningai vykdoma – tokia valstybės politika – gilinant net lengvatos apimtį žiūrint į ateitį“, – komitete sakė viceministras.

„Didžiausia ir brangiausia lengvata yra neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), bet mes visi universaliai sutariame, kad tai gera lengvata. Mes plečiame apimtį – Vyriausybė pasiūlė kelią. Tai reikia apsibrėžti, kas yra tos lengvatos, kurios netinkamos“, – teigė M. Liutvinskas.

2021 metais valdžios pajamos iš mokesčių sudarė 32,2 proc. BVP, o ES vidurkis – 41,4 procento.