„Nesu girdėjęs apie kitą trilerių seriją, kur ir pagrindinė veikėja, ir jos priešininkė būtų protingos, sumanios, viena kitą kerinčios moterys“, – apie ką tik lietuviškai pasirodžiusios trilogijos „Nužudyti Evą“ pirmą knygą „Slapyvardis: Vilanelė“ pasakoja rašytojas. Ši trilogija tapo ir to paties pavadinimo serialo, pelniusio prestižinį BAFTA apdovanojimą, pagrindu.

Dinamiško, modernaus ir prikaustančio trilerio centre – šaltakraujė žudikė Vilanelė, tapusi negailestingu pasaulio istoriją rašančios organizacijos įrankiu. Lengva ranka ji sėja mirtį. Iki vienos žmogžudystės, kuri ją pačią paverčia britų slaptosios žvalgybos taikiniu. Būtent šios žvalgybos darbuotoja Eva Polastri tampa pagrindine Vilanelės priešininke.

Tarp šių moterų užsimezga sunkiai nusakomas, profesines užduotis peraugantis ryšys. Išsamiau apie šį įtampos, prabangos ir tempo kupiną trilerį „Nužudyti Evą“ – pokalbis su L. Jenningsu.

– Skaitytojai Lietuvoje pradeda pažintį su knygų trilogija „Nužudyti Evą“. Kas jų laukia šioje serijoje ir ką jie sužinos pirmoje knygoje „Slapyvardis: Vilanelė“?

– Pirmoje trilogijos dalyje pristatau dvi pagrindines veikėjas – Vilanelę ir Evą. Vilanelė dirba samdoma žudike vienoje pogrindinėje, bet itin galingoje politinėje organizacijoje, o Eva – Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyboje MI5. Abiem moterims viskas pabodę, tad jos su pasitenkinimu priima viena kitai metamus asmeninius ir profesinius iššūkius. Žaidimas prasideda...

– Viename interviu minite, kad šioje knygų serijoje Vilanelė atspindi viską, kas ekstremalu ir nesubalansuota, o Eva atstovauja mums – paprastiems žmonėms. Ji sudegina duonos skrebutį, suklumpa darydama elementarius, kasdienius dalykus. Kas jus įkvėpė sukurti tokius priešingus personažus? Ar šiandien literatūroje ieškome stiprių asmenybių kaip galimybės atsispirti ir pakilti virš niūrios kasdienybės?

– Savo gyvenimuose, savo mintyse nuolat judame tarp fantazijos ir realybės. Abi plotmės yra būtinos mūsų psichologinei gerovei. Eva ir Vilanelė įkūnija šiuos du priešingus polius. Teikdama mirtinas paslaugas Vilanelė gauna visa, ko tik nori. Ji psichopatė, tad šie veiksmai nepažeidžia jos moralės normų. Eva stengiasi elgtis teisingai, tačiau jos atlygis – tik alinanti darbo ir kasdienio gyvenimo rutina. Abi moteris intriguoja viena kitos moraliniai pasirinkimai.

– Vilanelė – emociškai šalta, neprieinama psichopatė, nejaučianti kaltės, žudanti lengva ranka, tačiau net ir tuo besimėgaujanti vos akimirką. Jos išvaizda – pritrenkianti, patraukianti tiek vyrų, tiek moterų dėmesį. Itin detaliai piešiate jos portretą, negailėdamas aprangos detalių – knygose aptinkame nemažai prabangių prekės ženklų ir dizainerių vardų. Domitės mada? Kaip kūrėte Vilanelės įvaizdį?

– Kaip rašytojui, man įdomus veikėjo mados pojūtis ir asmeninis stilius, nes tai be galo daug pasako apie jo asmenybę. Pati savaime mada manęs nedomina. Vilanelei mada tokia svarbi todėl, kad simbolizuoja nevaržomą savo poreikių tenkinimą. Tuo ji negalėjo pasigirti vaikystės ir paauglystės metais Rusijoje. Atidžiai ištyrinėjau ankstyvą jos gyvenimo etapą, aplinkybes, kuriomis ji augo, ir taip susidėliojau labai tikslų jos patirčių žemėlapį. Kartu kiek galima daugiau skaičiau apie psichopatiją ir kaip jos požymiai atsispindėtų tokios jaunos, tikros artimųjų meilės nepatirusios moters elgesyje.

– Iš pažiūros blankus Evos Polastri personažas atsiskleidžia palengva – ji žūtbūt siekia užsibrėžto tikslo, o įsitraukusi į užduotį kasdienybę palieka antrame plane. Kurį personažą – Vilanelę ar Evą – konstruoti buvo paprasčiau?

– Vilanelė – geniali žudikė, o Eva rezultatų pasiekia dėl savo nuožmaus atkaklumo. Ji nepasiduoda, neatsisako bylos ir pamažu susidaro išsamų vaizdą apie Vilanelės kriminalinę veiklą. Šios dvi moterys – visiškos priešingybės, skirtingos kaip diena ir naktis, bet abi gana protingos, kad suprastų, jog yra ko vienai iš kitos pasimokyti. Tad galiausiai jų skirtumai ima blukti. Nebūčiau galėjęs sukurti vienos be kitos.

– Santykiai tarp dviejų pagrindinių veikėjų – gana intensyvi katės ir pelės medžioklė. Kas jums buvo svarbu kuriant jų santykių dinamiką, brandinant tarpusavio ryšį?

– Esminis jų santykių dėmuo – tai, kad abi moterys viena kitą verčia stipriai permąstyti savo tapatybę. Tai labai intymi priešiškumo forma. Tiek Eva, tiek Vilanelė tampa priklausomos nuo jų santykių intensyvumo.

– Knygose nesirenkate įprastų žudymo įrankių – brutalios žmogžudystės įvykdomos su užnuodytu plaukų smeigtuku ar sprogstančiu muilu. Kur semiatės idėjų pasirinkti tokius ginklus?

– Norėdama įgyvendinti savo tikslus, Vilanelė imasi meistriškų gudrybių. Kurdamas jos personažą nuolat užduodavau sau du tuos pačius klausimus: kaip ji galėtų šito pasiekti ir kaip jai pavyktų išsisukti nuo bausmės. Atsakymai niekuomet neateidavo lengvai.

– Jūsų akimis, kuo serija „Nužudyti Evą“ išsiskiria iš kitų šio žanro knygų?

– Nesu girdėjęs apie kitą trilerių seriją, kurios herojus ir pagrindinis jo priešininkas būtų protingos, sumanios, viena kitą kerinčios moterys.

– Šanchajus, Paryžius, Venecija, Londonas – knygos veiksmas driekiasi skirtingose pasaulio vietose. Kaip rinkotės veiksmo vietas? Kiek jums svarbus vietos motyvas?

Nesu girdėjęs apie kitą trilerių seriją, kurios herojus ir pagrindinis jo priešininkas būtų protingos, sumanios, viena kitą kerinčios moterys.

– Norėjau, kad ši knygų serija ir Evos pradėtas Vilanelės persekiojimas būtų tarptautinio masto ir taip įgautų dramatizmo.

– Viename interviu esate sakęs, kad šiandien trilerio žanras išsisemia. Ar knygų serija „Nužudyti Evą“ – jūsų bandymas šį žanrą atgaivinti?

– Manau, kad senamadiškas trilerių herojus – mačo su pažangiųjų technologijų prietaisais ir kliše tapusiais asmenybės sutrikimais yra išsemtas motyvas, nebeteikiantis skaitymo malonumo. Nemanau, kad pats trilerio žanras jau išsemtas. Rašydamas šią seriją mėginau prieiti prie jo kitu kampu.

– Knygų veiksmas plėtojasi įvairių politinių ir nusikalstamų organizacijų akiratyje – MI5, MI6, FSB, „Dvylika“. Ar turėjote galimybę iš arčiau susipažinti su šių organizacijų veikla?

– Daug metų dirbau žurnalistu. Buvau sutikęs ir kalbinęs ne vieną slaptąjį agentą ir saugumo tarnybų darbuotoją, tad tas pasaulis nebuvo svetimas, kai ėmiau rašyti serijos „Nužudyti Evą“ knygas.

– Kokią žinutę norite perduoti skaitytojams šių knygų puslapiuose?

– Šia knygų serija nesiunčiau jokios žinutės. Tačiau nuo pat pradžių jaučiau, kad jei mano antiherojė bus gana įdomi ir žavi, žmonės pamėgs ją, nepaisant to, koks pasibaisėtinas bus jos elgesys.

– Jūsų trilogija ir ja paremtas serialas pasibaigė. Ar kuriate naujus herojus?

– Jungtinėje Karalystėje balandį pasirodo mano naujas trileris #Panika (angl. #PANIC). Dėl Vilanelės ir Evos – bus matyti!