Nauda ir akiračiui

Laukė ne tik linksmybės, bet ir akiratį praplečiančios edukacijos. Muziejaus sodybose lankytojai susipažino su Velykų stalo dengimo ypatumais, muziejininkės pasakojo apie šventinių patiekalų ypatumus.

Tradicinių amatų meistrė Jurgita Treinytė mokė, kaip susikurti velykinę puošmeną, o Rasa Rainienė supažindino su popierinių karpinių subtilumais.

Miestelio aikštėje sklaidėsi gardumynų kvapai, skrudo šventiniai kepiniai, kuriems atsispirti reikėjo valios.

Daugiau dėmesio skiriame žaidimams, aktyviai veiklai, kuri įsuka visus šeimos narius.

Jau iš ryto muziejaus teritorijoje šurmuliavo įvairiomis tarmėmis kalbantys žmonės – pasirodymams besirengiantys saviveiklininkai.

Užkoduoti palinkėjimai

Daug dėmesio skirta įvairiausiems žaidimams su margučiais. Jie buvo ridenami ir loveliais, ir lazdomis, nešami per rąstą, margučiais buvo žaidžiamas krepšinis bei golfas.

Norintieji galėjo išmėginti fantaziją ir meninius sugebėjimus grąžinant kiaušinius vašku ir spalvomis.

Surengtas ir margučio „grožio konkursas“ su nominacijomis – gražiausias, didžiausias, mažiausias.

Muziejaus lankytojai galėjo sužinoti, kad margučiais besikeičiantys draugai ar kaimynai juose „užkoduodavo“ palinkėjimus. Pavyzdžiui, vaikų susilaukti norinčiai porai dovanodavo širdelių, gervių, žalčių, rupūžių simboliais margintus kiaušinius. Svarbi buvo ir margučių spalva. Juodais, t.y. žemę simbolizuojančiais margučiais, buvo linkima vaisingumo, gausos, geltoni margučiai reiškė Saulės šilumą ir subrendusius javus, tad jais buvo linkima puikaus derliaus.

Tvirtumas – svarbu

Šventės dalyviai galėjo tikrinti ir savo margučių tvirtumą, nes tradiciškai tikima, kad stipriausią margutį turinčiojo laukia puikūs metai, tačiau esama ir kitokio prietaro. Tas, kurio margutis paskutinis liko nesudaužytas, tą dieną turėtų neatsikalbinėdamas pildyti visus šeimos galvos paliepimus, priešingu atveju visus metus šeimoje vyraus nesutarimai, nestigs konfliktų.

Velykiniais renginiais Rumšiškėse susidomėję jaunieji muziejaus lankytojai nepraleido progos pasismaginti sūpuoklėse, nes visi žino, kad per Velykas tiesiog privaloma pasisupti – kuo aukščiau išsisupsi, tuo geresni ir sėkmingesni metai laukia.

Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejus Velykines šventes organizuoja nuo 1990 metų.

Muziejaus vadovė Gita Šapranauskaitė „Kauno dienai“ sakė, jog šiemetinė pavasario šventė turi naujovių.

„Daugiau dėmesio skiriame žaidimams, aktyviai veiklai, kuri įsuka visus šeimos narius“, – pabrėžė G.Šapranauskaitė.