Menkės žvejų prisiminimuose

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų rytinės Baltijos jūros dalies šalių žvejai jau keletą metų beveik nematė menkių. Jų žvejyba yra uždrausta ir kol kas nėra jokių vilčių, kad menkių populiacija rytinės Baltijos dalyje atsikurs.

Kodėl Baltijos jūroje nyksta menkės yra įvairiausių versijų. Viena iš jų, kad žuvų miltų gamybai pernelyg daug išgaudoma smulkesnių žuvų, kuriomis menkės maitinasi.

Egzistuoja ir tokia versija, kad dėl klimato kaitos Baltijos jūros vanduo pernelyg greitai šyla ir tai nebėra palanku menkėms veistis.

Tokia versija turi sąsajų su tuo, kas vyksta Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Vyresnės kartos Lietuvos žvejai prisimena, kaip sovietmetį pavasarį prie Norvegijos plaukdavo gaudyti menkių.

Sovietų laivų neleisdavo priplaukti arčiau kranto. Jie žuvis gaudydavo labiau atviroje jūroje. Nepaisant to, pagal dalies vyresnės kartos žvejų pasakojimą, laimikiai būdavo fantastiški.

Norvegijos menkių žvejybos sezonas prasidėdavo iš karto po Naujųjų metų šventės ir tęsdavosi iki balandžio vidurio.

Pramoga: suvilioti menkes ant kabliukų kasmet į Norvegiją atvyksta ir tūkstančiai žvejų mėgėjų, taip pat ir iš Lietuvos. Nrk.no nuotr.

Nerimas Norvegijoje

Pačioje Norvegijoje menkės suformavo savotišką šių žuvų apdorojimo kultūrą. Seniausia Norvegijos eksporto preke laikomos ant specialių žaginių sukabintos ir atvirame ore džiovintos menkės. Iš Norvegų džiovintas menkes noriai perka pietinės Europos šalys, pirmiausia Italija, kur jos laikomos didžiausiu delikatesu.

Taip Norvegijoje susiformavo ištisi džiovintų menkių regionai prie Tromsės, Nordlando, Lofotenuose, Finmarke.

Šiemet bene pirmą kartą į šiaurinę Norvegijos dalį atėjo nerimas dėl menkių. Nuo metų pradžios iki kovo vidurio Norvegijos žvejai pernai buvo sugavę dvigubai daugiau menkių nei šiemet.

Nerimo jau buvo pasėję Norvegijos jūrų tyrimų institutas, kuris skelbė prognozes, kad neršiančių menkių ištekliai prie Norvegijos krantų bus mažiausi per pastarąjį dešimtmetį. Maži menkių ištekliai buvo ir 2008 m., tačiau paskui jie atsikūrė.

Abejojama, ar tas pats įvyks ir po šių metų menkių išteklių mažėjimo. Norvegijoje pripažįstama, kad menkių ištekliams didelę įtaką daro šylantis klimatas. Prie Norvegijos krantų neršusios menkės ieško naujų nerštaviečių su šaltesniais vandenimis Barenco jūroje.

Delikatesas: Norvegijoje sugautas ir džiovintas menkes noriai perka Italijos restoranų savininkai. Nrk.no nuotr.

Atsisako sezoniniu darbininkų

Šimtmečius Norvegijos pakrantės žvejus maitinusios ir net uždirbti iš džiovintų menkių leidusios žuvys traukiasi į Rusijos šiaurines platumas.

Norvegijai tai bus didelis ekonominis smūgis. Daugelyje šiaurinės Norvegijos miestelių gyventojų vienaip ar kitaip susiję su menkių žvejyba. Nedideliame Rost miestelyje, kur yra 480 gyventojų, apie 100 tiesiogiai susiję su žvejyba.

Norvegijai tai bus didelis ekonominis smūgis.

Šiemet Rost žvejai sugavo 2 tūkst. t menkių, kai pernai tokiu pat metu buvo 5 tūkst. t.

Panašūs, beveik perpus mažesni sugavimo skaičiai ir pas Tromsės, Torsko, Vesteraleno, Lofoteno, Salteno žvejus. Gal kiek geriau sekėsi Finmarko žvejams, kurių sugavimai šiemet mažesni gal tik 10 ar 20 proc. nei pernai.

Gerokai mažiau šiemet Norvegijos žvejai sugavo ir plekšnių, kurios yra vertinamos taip pat gerai, kaip ir menkės.

Dalis Norvegijos žvejybos bendrovių jau atleido sezoninius žvejus, mažiau samdė ir žuvies apdorotojų. Didesnė dalis Norvegijos žuvų apdorojimo versle dirbančių žmonių yra iš kitų šalių, tarp jų ir iš Lietuvos.

Pernai Norvegijos žvejybos verslas į užsienį eksportavo 199 tūkst. t džiovintų menkių už 10 mlrd. Norvegijos kronų (apie 885 mln. eurų). Šiemet eksportas gali būti beveik per pusę mažesnis ir tai būtų nemenkas smūgis Norvegijos žvejybos verslui ir pramonei.

Menkių nykimas įtakos gali turėti ir į Norvegiją žvejoti mėgstantiems važiuoti mėgėjams. Lašišos ir įspūdingo dydžio šiaurinės menkės buvo tos žuvys, kurios traukė žvejus mėgėjus.