„Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad „efektyviausias būdas plėsti taikos, stabilumo ir klestėjimo erdvę Europoje buvo ir bus ES plėtra“.

„Tai  įrodo sėkminga ES plėtra 2004, 2007, 2013 metais. Tuometinės ES naujokės, trokšdamos stipresnės Europos, karštai rėmė reformas. Todėl ir šiandien, jei norime dar labiau sustiprinti ES – priimkime naujas nares“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas kalboje minėjo Moldovą, patiriančią prorusiškų jėgų politinį bei energetinį spaudimą, Sakartvelą, kurio pilietinė visuomenė siekia permainų ir europinės ateities.

Jis pabrėžė, kad „neįprastų sprendimų“ pareikalaus ir Ukrainos derybos dėl narystės ES.

„Prasidėjęs nuo Euromaidano, Ukrainos atgimimas turi baigtis vieningoje Europoje. Ne tik Ukrainai reikia Europos, bet ir Europai reikia Ukrainos, su visa jos gyvybine energija ir ryžtu siekti užsibrėžtų tikslų“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Istorinio lūžio akimirka“

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis atkartojo šios šalies vadovo Volodymyro Zelenskio išsakytus žodžius, jog „Rusija siekia sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir europietišką gyvenimo būdą“.

„(Rusija siekia – BNS) prievarta ir melu sunaikinti mus visus, kam brangi laisvė, garbė ir žmogiškasis orumas, kas pasikliauja įstatymų viršenybe ir kas gerbia žmogaus teises, – teigė G. Nausėda. – Negalime to leisti, jei mums iš tiesų rūpi Europos ateitis. Turime pasipriešinti ir savo veiksmais parodyti, kas mums išties brangu ir vertinga.“

Prasidėjęs nuo Euromaidano, Ukrainos atgimimas turi baigtis vieningoje Europoje. Ne tik Ukrainai reikia Europos, bet ir Europai reikia Ukrainos.

„Tai yra istorinio lūžio akimirka, panaši į tą, kurią Lietuva patyrė 1991 metų sausį, kai mūsų laisvės gynėjai plikomis rankomis stojo prieš sovietų tankus, ginkluoti beribiu ryžtu. Dar skausmingiau tai šiandien išgyvena Ukraina, kuriai tenka gintis nuo kruvinų Bučos, Irpinės ir Iziumo žudikų“, – pridūrė jis.

Prezidentas vylėsi, jog europiečiai supranta, kad Ukrainos kova yra ir jų kova.

„Šioje kovoje pergalė gali būti iškovota tik mūsų visų bendromis pastangomis“, – sakė G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvą, kurios parama Ukrainai, įskaitant nevyriausybinių organizacijų, verslo ir fizinių asmenų paramą, „artėja prie 1,5 proc. BVP“.

Šalies vadovas savo kalboje pabrėžė ir istorinės atminties svarbą bei Kremliaus bandymus perrašyti istoriją.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

„Pirmoji Rusijos agresijos auka visuomet būna tiesa. Melo ir istorijos iškraipymų kampanija paruošė placdarmą Ukrainos puolimui. Su melu turime kovoti pirmiausia“, – sakė G. Nausėda.

„Nepaviešintas, metai iš metų nutylimas blogis ne tik kelia grėsmę pamatinėms europinėms vertybėms, bet ir neleidžia Rusijos žmonėms stoti į akistatą su savo praeitimi. Todėl privalome sulaužyti melo, nusikaltėlių šlovinimo ir nuogos agresijos ratą, kol jis mūsų visų nesutraiškė“, – pridūrė jis.

Lygino su Černobyliu

Europarlamentarams G. Nausėda kalbėjo ir apie neteisėtą migraciją Lietuvoje bei siekiamą ES atsaką.

„Po to, kai Lietuva ir kitos kaimyninės ES valstybės 2021 metais tapo Baltarusijos ir Rusijos režimų hibridinės atakos taikiniu, dar labiau išryškėjo poreikis sutarti dėl teisinių priemonių kovai su neteisėta migracija ir jos politiniu instrumentalizavimu“, – sakė prezidentas.

„Nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms susiduriant su vis didesniu spaudimu, reikalingi sprendimai visos ES lygmeniu“, – pridūrė jis.

Vardydamas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, šalies vadovas akcentavo energetinį šantažą, Astrave esančios atominės elektrinės veiklą.

Tai yra istorinio lūžio akimirka, panaši į tą, kurią Lietuva patyrė 1991 metų sausį, kai mūsų laisvės gynėjai plikomis rankomis stojo prieš sovietų tankus.

„Energetinis šantažas, kurio griebėsi Rusija, parodė, kad ES yra atspari ir geba pakankamai greitai priimti sprendimus. Žiema atėjo ir praėjo, nieko Europoje nesušaldžiusi. Kita vertus, mums nepavyko išvengti energetikos kainų šuolio. Ji tapo skaudžia pamoka tiek visuomenei, tiek verslui, tiek politikams“, – sakė G. Nausėda.

„Turime pasidaryti išvadas ir dar daugiau investuoti į žaliąją energetiką, kad taptume iš tiesų nepriklausomi ir, kas ne mažiau svarbu, pasirūpintume mūsų planetos klimatu“, – sakė prezidentas.

„Grėsmės niekur nedingo, priešingai – jos tik didėja, Baltarusijai planuojant paleisti jau ir antrąjį defektuotos branduolinės jėgainės bloką. Neleiskime Černobyliui kartotis Europoje!“ – pridūrė jis.