„Pagrindinis dalykas, jeigu mes žiūrėtume į tendencijas, tai pats lygybės indeksas, jis nėra blogas, bet jis yra įstrigęs ir nejudantis“, – BNS kalbėjo ministrė.

Šią savaitę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė lyčių lygybės žemėlapį [6], jame matoma, jog 50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėties atotrūkis ekonominiais, socialiniais, švietimo ir kitais aspektais siekia per 20 proc., o atskirose srityse – 50 procentų.

Pasak tarnybos, žemėlapis matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus savivaldybėse, naudojant statistinius duomenis apie savivaldybės valdymą, valdžią ir sprendimų priėmimą, išsilavinimą bei švietimą, dalyvavimą darbo rinkoje, ekonominį aktyvumą, sveikatą ir sveikatos paslaugas, socialinę apsaugą ir saugumą, kultūrą bei sportą.

„Mes turime progresą. Jeigu kalbėtume apie užtikrinimą vadovavimo pareigose, moterų skaičių“, – teigė E. Dobrowolska.

Mes turime progresą.

Atsižvelgiant į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse, Lietuva surinko 68,6 balo iš 100 galimų ir yra 20-oje vietoje.

„Bet pagrindinis dalykas, kurį reikėtų atsiminti, ypatingai akcentuojamas kolegų skandinavų – žmogaus teisių užtikrinimas kaip ir lyčių lygybė nėra procesas, kurį pabaigus turi faktinę situaciją, kai sakai, jog viskas yra gerai. Tai yra dinamiškas procesas (...) vadovybė visada gali paskiesti, lyčių balansas visada gali pasikeisti“, – pažymėjo ministrė.

Lyčių lygybės žemėlapyje pateikiamais duomenimis, silpniausia sritis – savivaldybių valdymas, kurį sudaro du aspektai: ar savivaldybė yra politiškai išreiškusi valią siekti lyčių lygybės ir ar renka bei naudoja statistiką pagal lytį teikiant paslaugas.

Tuo metu geriausiai lyčių lygybės aspektu savivaldybės vertinamos išsilavinimo bei švietimo, dalyvavimo darbo rinkoje bei ekonominio aktyvumo srityse.