„Užlieja ir sodą, ir įvažiavimą prie namo, tad praeiti būna neįmanoma. Ir tas vanduo stovi pakankamai ilgai“, – apie tebesitęsiančias problemas pasakojo Krakių gyventoja Diana Šepetienė.

Gyventojai su baime laukia pavasario, nes patvinus tvenkiniams, pralaidos gali bet kada griūti, o tonos vandens nuplautų mažiausiai pusę kaimelio. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų. Ko gero, kur yra Meilės sala, pakiltų vanduo, būtų baisu“, – teigė Krakių gyventojas Alanas Magyla.

Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų.

 

Seniūnas sako, kad ne kartą bandęs atkreipti valdžios dėmesį į tragišką pralaidų būklę.

„Jos faktiškai nefunkcionuoja, o vanduo, sakykime, bėga jau šalia perlaidų taip jas ardydamas. Kita problema – visiškai susidėvėję hidrotechniniai įrenginiai. Mes negalime reguliuoti tvenkinių vandens lygio“, – situaciją komentavo Krakių seniūnas Ernestas Barčas.

Kėdainių savivaldybės vadovai pripažįsta – 40 metų netvarkytos pralaidos yra kritinės būklės. Jas turėjo remontuoti šiemet, bet savivaldybės taryba apsigalvojo.

„Įvertinus specialistų išvadas, pripažinta, kad užtvankos būklė yra labai bloga. Todėl pirminiame šių metų biudžeto projekte buvo numatyta, kad tvarkymo darbai turėjo būti pradėti šiais metais, tačiau Kėdainių rajono taryba turėjo kitų prioritetų“, – konstatavo Kėdainių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.

Čia esą pavojingiausia ne dėl potvynių, o kas gali nutikti pralaidoms lūžus. Tuomet paskęstų šimtai sodybų, o visai netoliese yra ir neseniai atnaujinti Kėdainių vandenų valymo įrenginiai. Grėstų ekologinė nelaimė.

„Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį“, – teigė Krakių seniūnas.

Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį.

 

Esą pralaidos nuolat tikrinamos, tačiau garantuoti, kad neįlūš, neįmanoma.

„Nuo tokios tikimybės, kad vanduo pralauš užtvankos konstrukcijas, gali apsaugoti tik atlikti tam tikri rekonstrukcijos darbai. Kosmetinio remonto ten jau nebeužtenka“, – sakė G. Muznikas.

Gyventojai, nesulaukdami valdžios pagalbos ir baimindamiesi blogiausio, patys bando tvarkyti skyles pralaidose.

„Esu užpylęs šiek tiek akmenimis, bet tai vandens nesulaikys, nes, matote, čia net blokai išversti ir kiaurymė atsivėrusi. Praktiškai nedaug trūksta, kad visas pylimas būtų sugriautas“, – kalbėjo A. Magyla.

Nors planas šiai specialiai situacijai, jei įvyktų nelaimė, nerengiamas, tačiau ugniagesiai gelbėtojai sako stebintys situaciją.

„Vertina atitinkami specialistai, kurie stebi. Mūsų tarnyba, pagal jėgų sutelkimo planą, yra pasirengusi veikti, turi priemones, skirtas gelbėjimo darbams atlikti“, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Savivaldybė žada tvarkyti pralaidas kitais metais.

„Projektas ir sąmata yra parengti. Kitais metais pirmo tvenkinio užtvankos rekonstrukcijai yra numatyta 206 tūkst. eurų“, – informavo G. Muznikas.

Krakių seniūnas, girdėdamas apie nukeliamus pralaidų sutvarkymo planus, neslepia ironijos.

„Krakiškiai turės dažniau vaikščioti į bažnyčią ir melstis, kad nebūtų tiek daug lietaus“, – ironizavo  E. Barčas.

Trijų pralaidų sutvarkymas turėtų užtrukti trejus metus ir tai kainuotų apie pusę milijono eurų. Vien Kėdainių rajone yra dvylika prastos būklės pralaidų.