– Turėjom atvejį ir su „Bolto“ vairuotoju, ir kitų panašių. Gal šis paskutinis incidentas atvėrė žaizdą – pastebite, kad žmonės darosi agresyvūs ir vis dažniau pasipriešina pareigūnams?

– Na, tokių atvejų tikrai mūsų darbe pasitaiko. Laimei, jie vis retesni. Mūsų stebėjimai ir statistika rodo, kad kiekvienais metais tokių aktyvių pasipriešinimų, kuomet turime pradėti ikiteisminius tyrimus, registruojama vis mažiau. Tai rodo, kad žmonės vis rečiau reiškia agresiją policijos pareigūnų atžvilgiu. Žinoma, tas atvejis su „Bolto“ vairuotoju buvo išskirtinis. Nukentėjo trys pareigūnai. Laimė, kad nesunkiai ir šiuo metu gydosi namuose. Kiekvieną tokį atvejį analizuojame, ar viskas buvo padaryta gerai, kaip patobulinti savo veiklos taktiką, tačiau policininko darbas dažnai yra nenuspėjamas. Ir tos situacijos būna įvairios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokių atvejų, kai blaivūs žmonės pasipriešina pareigūnams, pasitaiko rečiau, turbūt kalbėsime apie alkoholio paveiktus?

– Žinoma, neblaivių žmonių pasipriešinimas pareigūnams dažnesnis. Tiesa, jei anksčiau blaivių žmonių pasipriešinimo pareigūnams praktiškai nefiksuodavome, tai pastaraisiais metais jų padaugėjo. Pastebime, kad vis dažniau incidentus išprovokuoja būtent blaivūs asmenys, matyt, turintys tam tikrų psichologinių problemų.

Jei anksčiau blaivių žmonių pasipriešinimo pareigūnams praktiškai nefiksuodavome, tai pastaraisiais metais jų padaugėjo.

 

– Kalbant apie apsvaigusių asmenų demonstruojamą agresiją, turbūt negalime apsiriboti vien paveiktais alkoholio?

– Kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu siekiama nustatyti, nuo kokių medžiagų yra apsvaigęs asmuo. Nors dominuoja apsvaigimas nuo alkoholio, bet kai kuriais atvejais paaiškėja, kad tai buvo narkotinės medžiagos.

– Kaip policijos pareigūnai ruošiasi tokiems pasipriešinimams, kokia taikoma veiksmų taktika, priemonės?

– Viskas, žinoma, prasideda nuo Policijos mokyklos. Naujai priimami policijos pareigūnai praeina bazinį mokymą, gauna tiek psichologinį, tiek fizinį pasirengimą. Bet tikrai tuo viskas nesibaigia. Policijos pareigūnai reguliariai praeina mokymus, tobulina ir taktikos, ir savigynos, ir kitus įgūdžius. Taip pat – kaip naudoti specialiąsias policijos priemones. Ir tai yra nuolatinis procesas. 

– Turbūt ne vienas iš mūsų pagalvojame, kaip tokios pasipriešinimo pareigūnams situacijos atrodytų Amerikoje. Dažnai filmuotoje medžiagoje matome sukeltas visas pajėgas: ir sraigtasparnius, ir policijos ekipažus. Taip pat – naudojamus šaunamuosius ginklus... O Lietuvos policija šaunamuosius ginklus naudoja itin retais atvejais, nes tokie incidentai užkuria įvairius teisinius procesus?

Paskutinių dešimties metų statistika rodo, kad pasipriešinimų sumažėjo beveik keturis kartus

.

– Ginklas yra ta priemonės, kurią policijos pareigūnai naudoja kraštutiniu atveju, kai kyla realus pavojus sveikatai arba gyvybei. Jei policijos pareigūnai teisėtai panaudoja ginklą, tai tikrai paskui tų teisinių pasekmių nekyla. Ir jie tam tikrais atvejais gali juos panaudoti, tam jie ir išduodami. Nors daugelyje šalių, tie patys britų policijos pareigūnai, patruliuoja visiškai neginkluoti. Ir tokia jų tradicija. Na, mes tuos ginklus turime, bet, žinoma, mūsų veiklos taktika labai skiriasi nuo amerikiečių. Reikia suvokti, kad ir grėsmės mūsų policijos pareigūnams šiek tiek kitokios. Mūsų pareigūnai nežūsta šimtais kaip kad žūsta JAV. Vėlgi labai įdomus pastebėjimas – kuo dažniau policijos pareigūnai naudoja tą vadinamą minkštąją galią, t. y. įtikinimus, kalbėjimąsi, tuo mažiau yra pasipriešinimo atvejų.

Paskutinių dešimties metų statistika rodo, kad pasipriešinimų sumažėjo beveik keturis kartus. Iš tiesų tai atspindi, kad Lietuvos policija nuo jėgos struktūros filosofijos pereina prie paslaugas teikiančios struktūros filosofijos. Ir, kaip matome, tai pasiteisina. Nes visada agresija iššaukia atsakomąją agresiją. Tad mūsų policijos pareigūnai ir mokomi, ir treniruojami, kad pirmiausia bandytų asmenį įtikinti, rasti kažkokį kompromisą, nuraminti, o jėgą naudoti tik kaip kraštutinę priemonę.