Tą vakarą džiunglėse snigo. Baltose pusnyse puikavosi ryškiaspalvę uodegą iškleidęs povas, o Didysis Ką buvo pasirengęs praleisti į šviečiantį, magišką spalvų, šviesų ir garsų pasaulį.

Botanikos sodas tamsoje ir šiaip atrodo mistiškai, bet šviečiančios „Džiunglių knygos“ herojų figūros tik dar labiau pabrėžia patekus į visai kitą pasaulį. Visa Botanikos sodo aplinka specialiai iliuminuota ir įgarsinta, todėl atmosferą dar labiau sustiprina lydintis cikadų čirpimas, paukščių klegesys ir žvėrių riaumojimas. Suklusti priverčia netikėtas žaibas ar prasidėjusi garsinė tropikų liūtis.

Iš viso specialiai šiam renginiui buvo sukurta per 200 šviečiančių figūrų. Gyvūnai ir augalai meniškai ir natūraliai įkomponuoti į skirtingo landšafto botanikos sodo aplinką.

„Idėja padaryti kažką, kad Botanikos sodas būtų įdomus ir žiemą gimė bendrai su sodo darbuotojais dar vasarą, organizuojant koncertus. Tarėmės ir kokia turėtų būti festivalio tema, kad neiškristų iš Botanikos sodo konteksto. Pasirinkome „Džiunglių knygą“, istoriją apie berniuką Mauglį, kuria, tikiuosi, visi žino“, – pasakojo „Promostar“ atstovė Rasa Karaliūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dauguma figūrų – itin realistiškos, anatomiškai skrupulingai atkurtos. Didelis dėmesys skirtas detalėms: kailiui, snukiui, uodegoms, ausims. Išlaikytos tikros proporcijos, tačiau kai kurie gyvūnai, kaip ir įprasta pasakai – gerokai padidinti.

Štai beždžionės – jos ne tik šviečia, į akis krenta tai, kad jų kūnas plaukuotas. R. Karaliūtė neslepia, beždžionės pagamintos pagal inovatyvią gamybos technologiją. Rengėjai džiaugiasi, kad pavyko įgyvendinti siekį gyvūnus sukurti kiek įmanoma tikroviškesnius.

Aukštėliau ant kalno šviečiančiomis akimis įsitaisęs Akela su būriu vilkų, kuriuos tarsi gano didžiulis orangutanas. Įdomu tai, kad kuriant šią šviečiančią pasaką organizatorius lydėjo mistiniai sutapimai. Organizatoriai išrinko, jų manymų, tinkamiausias vietas gyvūnams ir tik įkurdinus juos paaiškėjo, kad štai orangutaną pasodino visai netoli Birutės Galdikas medžio botanikos sode, o Akelą užkėlė ant kalno, kurio gylyje ilsisi botanikos sodo įkūrėjo mylimiausias šuo.

Idėja padaryti kažką, kad Botanikos sodas būtų įdomus ir žiemą gimė bendrai su sodo darbuotojais dar vasarą, organizuojant koncertus.

Šviesų festivalio rengėjai orientavosi, kad labiausiai ši šventė turėtų sudominti šeimas, o mažieji lankytojai, tikėtina, gerai pamena „Džiunglių knygą“, todėl nesunkiai pažins sode išsibarsčiusius personažus.

Čia – ir berniukas Mauglis, jau minėta vilkų gauja, ir lokys Balu, tigras Šerchanas ir šakalas, žirafos, drambliai, gepardas, pantera Bagira, zebrai, tapyrai bei dar daug kitų džiunglių gyventojų.

Tačiau koks Botanikos sodas be gėlių. Lotoso žiedų jūra ir kalnų krioklys bei gėlių oazės – tik dalis vasaros prisiminimų. Ypatingo pasididžiavimo verti penki šviečiantys augalai.

Ekspozicijos autoriai sukūrė ir padidino itin tikslias penkių retųjų Lietuvos gėlių replikas: visi šie augalai sėkmingai auga ir žydi Botanikos sodo puoselėjamoje retųjų Lietuvos augalų ekspozicijoje: melisalapė medumėlė, boloninis katilėlis, mėlynasis palemonas, griovine našlaite ir siauralapis gencijonas.

„Dar prašau praeitį šį šviečiantį tunelį, – ragino Rasa. – Tai ne šiaip tunelis, o tunelis, pranašaujantis ateinančius metus. Įeiti galima tik degant baltai šviesai ir stebėti, kokia spalva įsižiebs einant. Jei geltona – pinigingi metai, jei raudona – meilės, mėlyna – taika ir taip toliau“.

Rengėjai ragina bilietus įsigyti ir ateiti pasigrožėti šviečiančia „Džiunglių knyga“ atitinkamomis valandomis. Taip sugalvota dėl patogumo lankytojams, kad nereiktų lipti vienas kitam ant kulnų, be grūsties būtų galima nusifotografuoti. Neskubant šviesų festivalio „Džiunglių knyga“ ekspoziciją užtrunka apeiti per maždaug valandą, tačiau iš parko niekas nevaro – jei akys dar neatsigrožėjo niekas nedraudžia sukti antro ar trečio rato.

Rasa šypteli: „Turėjome įsibrovėlę į parką. Tik vėliau apsaugos darbuotojai pastebėjo, kad į festivalį atėjusi laukinė lapė domisi laidais. Dabar turime rūpestį, ką čia padaryti, kad lapė nepadarytų žalos festivaliui ir nenugriaužtų laidų“.

Beje, festivalio eksponatų apšvietimui miesto elektros energija nenaudojama. Elektrą gamina specialiai suvežti generatoriai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ekspoziciją vainikuoja Kalėdų Senelis ir jo nuostabiai žibančios, elnių traukiamos, dovanų prikrautos rogės. Dvylikos metrų ilgio ir trijų metrų aukščio kalėdinė kompozicija – ryškus ir kupinas teigiamų emocijų apsilankymo akcentas. Čia pat ir tikras Kalėdų Senelis.