Gatvėje kalbinti žmonės, ar reikėtų mokyklose atsisakyti rusų kalbos, akcentavo, kad tai turėtų būti laisvas pasirinkimas. Buvo manančių, kad be rusų kalbos negalėsime susikalbėti ir su karo nuskriaustais ukrainiečiais. Kiti akcentavo, kad ateitis – anglų kalba. Tačiau kiti pažymėjo, kad rusų kalba plačiai naudojama kultūroje, moksle, todėl žmogui reikalinga priklausomai nuo to, kokie jo ateities planai.

Kalbos, kad Lietuva artimoje ateityje atsisakys rusų kalbos ugdymo įstaigose, sklinda jau ne pirmą mėnesį. [4] Apie tai pokalbis su žurnalo „Reitingai“ redaktore Jone Kučinskaite.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vyriausybė argumentuoja, kad 800 rusų kalbos mokytojų liktų be darbo. Kaip jums toks argumentas?

– O kur vaiko interesas? Kur yra vaikas, o kur valstybės interesas? Aš nematau. Stebint tai, ką šiandien veikia Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos vadovybė, įspūdis, reformos ir judesiai vyksta tik ten, kur eina ES pinigai. Buvo 7 mln. eurų Bendrosioms ugdymo programoms atnaujinti, jos atnaujintos. Pinigų vadovėliams nėra, ministerija pradėjo kalbėti, kad galbūt galima mokytis pagal naujas programas iš senų vadovėlių. Leidėjai sukilo, pasirašė raštą ir išsiuntė prezidentūrai, Seimo komitetui, ministerijai. Staiga atsirado 3 mln. eurų naujiems vadovėliams parengti. Matome, kad Profesinių mokyklų reforma vyko, nes atėjo ES pinigai, dabar Kolegijų reforma vyksta, nes 2024 m. ketinama įsisavinti 20 mln. ES paramos lėšų. Kur yra ES parama, ten kažkas vyksta. Pvz., mokytojams perkvalifikuoti lėšų nerandama. Iš 800 mokytojų apie 80 mokytojų yra 65-erių metų ir vyresni. Jų neturėtume įtraukti. Daugiau nei 200 mokytojų iki pensijos likę nuo vienų iki penkerių metų. Vadinasi, turime kalbėti tik apie 500 mokytojų, bet tikrai ne apie 800.

Mes vyresnę kartą palikome informacinėje rusiškoje aplinkoje. Jei būtume darę kitaip, gal būtų buvęs valstybiškas požiūris į kalbų mokymąsi.

– Ar lūžis yra ne tik mokytojai, bet ir patys tėvai, kurie skatina rinktis rusų kalbą, nes galės padėti?

– Lietuviai tarsi moka lietuvių kalbą, bet matome, kad kasmet apie 10 proc. ir daugiau dvyliktokų neišlaiko lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino. Vadovaujantis šia logika, visi turėtų išlaikyti. Tačiau taip nėra. Tas pats ir su rusų kalba – dauguma tėvų pamiršę gramatiką ir tai nepadeda. Matau, kad mūsų Švietimo ministerija kartu su kitomis ministerijoms veikia nesinergiškai. Pvz., „Kurk Lietuvai“ atliko 220 įmonių, kuriose dirba apie 58 tūkst. darbuotojų, tyrimą. Įmonių vadovai pasakė, kad jiems stinga specialistų, kalbančių Vakarų Europos ir ypač vadinamosiomis lingua franca kalbomis. Rusų kalba į lingua franca nepatenka. Ją sudaro anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų kalbos.

– Ar mums reikia atsisakyti rusų kalbos?

– Mums, visų pirma, reikia valstybino mąstymo ir politinės valios. Nėra jokios užsienio kalbų mokymosi strategijos. Verslininkai sako, kad jeigu mūsų darbuotojai mokėtų Europos kalbas, jie uždirbtų nuo 15 iki 20 proc. daugiau. „Kurk Lietuvai“ apklausa rodo, kad, pvz., Kaune neįmanoma rasti specialisto, kuris moka lenkų kalbą. Juk tiek turime Lietuvoje mokytojų, kurie kalba lenkiškai. Rusų kalbos mokytojus gana nesunkiai galėtų perkvalifikuoti į lenkų kalbos mokytojus. Taip stabdome tiesiogines užsienio šalių investicijas. Pažiūrėkime, kokios šalys daugiausia atneša į Lietuvą tiesioginių investicijų. Remiantis praeitų metų statistika, – Vokietija. O kiek vaikų mokosi vokiečių kalbos? Apie 25 tūkst. Mūsų kaimynai estai, net vyresnio amžiaus, kalba puikiai angliškai. Po nepriklausomybės atkūrimo jie uždraudė rusų filmus, kurie rodyti originalo kalba. Mes vyresnę kartą palikome informacinėje rusiškoje aplinkoje. Jei būtume darę kitaip, gal būtų buvęs valstybiškas požiūris į kalbų mokymąsi. Dabar žūtbūt reikia daryti išvadas ir keisti situaciją.