Kaimyninės Latvijos parlamentas jau yra nubalsavęs už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.

Ir Estija, ir Latvija turi dideles rusakalbių mažumas, kurios kartais konfliktuoja su nacionalinėmis vyriausybėmis.

Būta nuogąstavimų, kad Maskva galėtų pasinaudoti šiais nesutarimais, siekdama destabilizuoti šalis, kurios yra ir Europos Sąjungos (ES), ir NATO narės.

„Vyriausybė laikosi nuomonės, kad sovietiniai paminklai, kurie kursto neapykantą, turi būti pašalinti iš viešosios erdvės“, – pareiškė Estijos kultūros ministrė Piret Hartman.

Tačiau „mums reikia skirti paminklus, kurie kursto ar romantizuoja karą, ir simbolius ar pastatus, kurie, pasak ekspertų, turi didelę istorinę ar kultūrinę vertę“, pridūrė ji.

Kada parlamentas balsuos dėl įstatymo projekto, kol kas nežinoma.

Nuo 1991 metų, kai Estija išsivadavo iš žlungančios Sovietų Sąjungos, šalis jau nukėlė nemažai sovietinių paminklų.

Likusiųjų nukėlimo ji ėmėsi po to, kai Rusija šių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Maskvos ir trijų Baltijos valstybių santykiuose jau metų metus tvyro įtampa.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio Latvijoje turi būti pašalinti sovietiniai paminklai, Rusija ketvirtadienį pareiškė iškvietusi Latvijos ambasadorių Maskvoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, jog tai buvo padaryta siekianti „išreikšti protestą dėl valstybinio vandalizmo politikos, kuri Latvijoje toliau taikoma šalinant sovietinius memorialus“.

„Pasiliekame teisę imtis atsakomųjų žingsnių, taip pat ir asimetrinių... [Juos] Ryga tikrai pajus“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Lietuvos vyriausybė po Rusijos invazijos į Ukrainą liberalizavo sovietinių paminklų nukėlimo procesą.

Vilnius planavo šiemet nukelti didžiausią šalyje sovietinį paminklą, tačiau tam sutrukdė prorusiški aktyvistai, pateikę skundą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.