„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad augimas stebina gerąja prasme, jis rodo, kad šalyje techninė recesija bus vėliau.

„Bendrai žiūrint, rezultatas yra geras, ypač psichologine prasme, geras tuo, kad techninės recesija galėtų ištikti anksčiausiai kitų metų pirmą ketvirtį. Daugelio nuostabai“, – pirmadienį BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas, prognozavęs 1,4 proc. metinį BVP augimą.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 0,2 proc. BVP nuosmukį, sako, jog rezultatas jį nustebino, jis augimą aiškina gerais pramonės, atlaikiusios aukštas energetikos kainas, rodikliais.

„Rezultatas labai nustebino teigiamai, tai rodo, kad nepaisant visų energetikos iššūkių mūsų ekonomika juos atlaikė puikiai. Tačiau, skirtingai nuo pirmojo ir antrojo ketvirčių, trečią ketvirtį padėtis buvo labai nestabili ir tik pramonės augimas kompensavo problemas vidaus rinkoje, pramonė gerai atlaikė energetikos kainų augimą, tačiau nuvylė mažmeninės prekybos apimtys – dalis žmonių jaučia aukštos infliacijos spaudimą savo finansams, dalis – dirbtinai kaupia pinigus galimai krizei“, – BNS pirmadienį sakė jis.

„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, anksčiau prognozavusi 0,7 proc. augimą, sakė, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari nepaisant karo metamo neapibrėžtumo šešėlio, energetikos krizės, aukštos infliacijos ir kitų iššūkių. Jos manymu, ekonomikos pulsą vis dar palaiko pramonės rezultatai.

„Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros lokomotyvo pozicijos ir vis dar demonstravo palyginti visai spartų realios produkcijos metinį augimą. Eksporto įtaka mažai atvirai ekonomikai yra itin reikšminga ir be galo džiugu, kad Lietuvos eksportuotojai sugeba prisitaikyti net prie tokių nepalankių aplinkybių“, – pranešime sakė ji.

Atrodo gerai, net per gerai, kad būtų tiesa.

Ž. Maurico manymu, ekonomikos augimą išlaikė ne tik dalies pramonės įmonių rezultatai, bet ir informacinių technologijų, kai kurių paslaugų bendrovės.  

„Informacinių technologijų, kitų paslaugų sektoriai demonstruoja puikius rezultatus, gal jie tempia mūsų ekonomiką į priekį labiau, nei mes me galvojame. Per pandemiją pagrindinis variklis buvo pramonė, ji lėtina savo apsukas, tai natūralu, nes dalis įmonių dėl dujų ir elektros kainų yra laikinai sustabdę veiklą, dalis susiduria su iššūkiais dėl paklausos eksporto rinkose, kai kur, pavyzdžiui, baldų pramonėje yra inercija yra didesnė nei mes tikėjomės“, – sakė jis.

Ekonomistas primena, kad ketvirčio BVP vertinimas yra pirminis, jį reikėtų vertinti atsargiai, o ateities perspektyvoje Lietuvos vis tiek laukia ekonomika su neigiamu įvertinimu.

„Atrodo gerai, net per gerai, kad būtų tiesa. Vėlgi, tai tik pradinis vertinimas, reikėtų su žiupsneliu druskos jį vertinti, bet jeigu ta tendencija yra tokia, tai rezultatas yra tikrai džiuginantis (...) Lietuva kol kas nusipurto ekonomikos lėtėjimą. Bet vis tiek padangė niaukiasi ir slystelėjimo į neigiamą zoną neišvengsime“, – sakė jis.

I. Genytė-Pikčienė sako, kad paskutinio metų ketvirčio BVP rezultatai, tikėtina, bus prastesni nei pernai.

„Palyginamosios bazės efektas jau ima veikti nepalankiai – pranokti įspūdingus pernykščius rezultatus tokiomis aplinkybėmis vargiai pavyks. (...) Vis dėlto, tiek dėl palyginamosios bazės efekto, tiek dėl sumenkusios paklausos kertinėse eksporto rinkose, net ir šios ekonominės veiklos inercija silpnėja ir perspektyvos niaukiasi. Patys gamintojai ateitį vertina gerokai santūriau nei vasaros pradžioje“, – teigė ji.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas teigia, kad teigiamą ketvirčio BVP rezultatą daugiausiai nulėmė informacijos ir ryšių, žemės ūkio bei apdirbamosios gamybos įmonės. Jo manymu, metų sandūroje šalies ekonomika iššūkių neišvengs, bet didelių sukrėtimų neturėtų būti.

„Didelio ekonomikos sukrėtimo nesitikima. Vis dėlto tebėra rizikų, galinčių lemti blogesnę, nei šiuo metu tikimasi, ekonomikos raidą. Tai galimas energijos žaliavų trūkumas šildymo sezono metu ir jų brangimas, nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas bei nesibaigianti Covid-19 pandemija“, – pranešime sakė D. Imbrasas.

Lietuvos BVP [6] trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19 mlrd. eurų – tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 0,4 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos ekonomika augo 1,8 procento.