Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką.

„ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius. Siekiant sumažinti energijos kainas reikia sutarti dėl dujų kainos lubų“, – penktadienį Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas penktadienį Prahoje dalyvavo neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys skirtas ES apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams.

„Visi sutarėme, kad energetikos kainos turi mažėti, dujos kainos, konkrečiai, turi mažėti. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymus, kurie dar turės būti diskutuojami (...) ir  tikiuosi, kad pasiūlymai mums bus pateikti jau kitam formaliam EVT posėdžiui ir jau ten bus priimti galutiniai sprendimai“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad vien deklaravimas, kad Europa „nebepirks dujų bet kokia kaina“, turi teigiamos įtakos rinkai.

„Tokie dalykai turi teigiamos įtakos rinkai, to, be jokios abejonės, nepakanka, mes šiandien kabėjomės ir apie bendrus pirkimus, ir apie derybas su suskystintų dujų tiekėjais. Nėra taip, kad būtų neįmanoma kalbėtis dėl ilgalaikių kontraktų, dėl susitarimų, kurie apima ir kitus elementus, atsinaujinančią energetiką, ir ieškoti tokių kainų formulių, kurios būtų Europai kaip vartotojai palankūs“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis teigė savo pasisakyme pabrėžęs vienodų ar bent panašių konkurencijos sąlygų Europos Sąjungoje užtikrinimą. „Jeigu mes visi savarankiškai kovosime su dujų kainų didėjimu ir ieškosime nacionalinių priemonių, aš nesakau, kad jų nereikia ieškoti. Vis dėlto, jei jei eisime tik šiuo keliu, dujų ir energetikos kainų skirtumai bus tokie dideli, kad mūsų verslas patirs didelių konkurencingumo išbandymų“, – sakė prezidentas.

Anot jo, būtų neteisinga, jei valstybės narės pavieniui spręstų energijos kainų iššūkius ir turtingesnės šalys „pastatys savo verslą į dėkingesnę padėtį, palyginus su Rytų Europos šalimis“. „Štai dėl to mes turime ne tik žodžiais, bet ir darbais, sprendimais pabrėžti, kad Europa yra solidari ir kad Europa siekia vieningos, neiškraipytos energetikos rinkos, kurioje visi turi vienodas ar bent panašias konkurencijos galimybes“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad G. Nausėda EVT lyderių diskusijoje pabrėžė, kad būtina ir toliau diversifikuoti ES energijos šaltinius, didinti energetinę nepriklausomybę ir investuoti į energetinį saugumą, taip pat atkreipė dėmesį į kritinės infrastruktūros saugumo užtikrinimo svarbą.

„Dujų vamzdžių sabotažas priminė mums visiems apie tai, kad privalome atidžiau saugoti savo strateginės svarbos objektus. Bendradarbiavimas tarp ES ir NATO šiuo klausimu yra būtinas“, – teigė G. Nausėda.

Kreipdamasis į Bendrijos vadovus jis pabrėžė, kad ateityje toliau būtina griežtinti sankcijas Rusijai, įtraukiant į sąrašą likusius Rusijos bankus, deimantus, dujas ir naftą.