Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Toks žingsnis žengtas tūkstančiams žmonių pabėgus iš Rusijos, daugiausia į ES nepriklausančias kaimynines šalis, jiems bandant išvengti dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje, apie kurią anksčiau šį mėnesį paskelbė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su šaukimo į Rusijos kariuomenę vengiančiais asmenimis, išsiskyrė: rytinės bloko narės, besiribojančios su Rusija, laikosi griežtos pozicijos, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo rusams galimą prieglobstį.

Europos Komisijos pateiktose atnaujintose gairėse numatyta, kad trumpalaikių Šengeno vizų prašantys rusai bus tikrinami daug griežčiau, o jų paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau.

Europos sienų apsaugos pareigūnai taip pat turėtų daugiau galimybių iš naujo įvertinti jau išduotas vizas ir, esant būtinybei, jas panaikinti.

Pakeitimai pristatyti po to, kai su Rusija besiribojančios ES valstybės narės paragino visiškai uždrausti vizų rusams išdavimą.

Suomija nuo penktadienio uždarė savo sieną rusams, turintiems Šengeno vizas. Pastarosios paprastai išduodamos keliaujantiesiems turizmo tikslais ir leidžia iki trijų mėnesių būti bet kurioje iš 26 šalių, priklausančių bevizei Šengeno erdvei.

Atnaujintose gairėse daugiausia dėmesio skiriama „grėsmei mūsų saugumui“, Rusijai eskaluojant karo veiksmus Ukrainoje, kurią tvirtai remia Europos Sąjunga, žurnalistams sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

„Grėsmė saugumui yra reali. ES gins save ir savo piliečius“, – sakė ji.

Ji pažymėjo, kad Bendrija jau sustabdė 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą ir nustojo išdavinėti vizas Rusijos pareigūnams ir asmenims, kurie, kaip manoma, yra susiję su Kremliaus karu Ukrainoje.

Gairėse teigiama, kad rusai, norintys gauti Šengeno vizą, turi pateikti prašymą šalyje, kurioje gyvena (dažniausiai Rusijoje), o ne kur nors kitur.

Jie taip pat privalės įrodyti turį neatidėliotiną kelionės priežastį, nes priešingu atveju ES konsulatuose, kurie turi mažiau išteklių reikalams dėl vizų tvarkyti, jų prašymams bus teikiama mažesnė pirmenybė.

Dokumentai, įrodantys, kad jie išvyks iš Šengeno erdvės nepasibaigus trijų mėnesių terminui, bus kruopščiai tikrinami.

Be to, nebus priimamas Rusijos draudikų išduotas privalomasis kelionės medicininis draudimas – tai sudėtingas kriterijus rusams, kuriems iš esmės užkirsta prieiga prie Vakarų rinkų.

Y. Johansson pabrėžė, kad vis dėlto esama išimčių keliaujantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų.

Taip būtų palengvintas vizų išdavimas nepriklausomiems Rusijos žurnalistams, disidentams, moksleiviams, studentams ir mokslininkams, kurie galėtų prašyti vizų ne savo gyvenamojoje šalyje, jei atitinka keliamus reikalavimus.