- Parengė Alfredas Zdramys [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Finansų ministerija paskelbė, kad, nepaisant lėtesnio Lietuvos ekonomikos augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. kilimas. Tai numatoma ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 m. Deja, ekonomistai – ne tokie optimistai.
Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau nei prieš pandemiją buvęs lygis. Šiemet pasiekęs piką, kainų augimo tempas kitąmet turėtų žymiai sulėtėti – nuo 17,8 proc. iki 6 proc.
Atsparumas šoko akivaizdoje
„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas, – pirmadienį teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Nors Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, suprantame iššūkius, su kuriais susiduria žmonės išaugus infliacijai. Todėl pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas, taip pat ilgalaikiai sprendimai, padėsiantys sumažinti kainas ateityje tiek verslui, tiek gyventojams ir užtikrinti energetinę transformaciją. Taip pat ir toliau siūlysime sprendimus gyventojų perkamajai galiai išlaikyti.“
Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais.
Numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 12 proc. (vietoj birželį prognozuotų 13,2 proc.), o, pasak Finansų ministerijos, 2023 m. kilimas turėtų siekti 8,1 proc.
Užmokesčio augimą šalyje esą skatina didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatus, tiek ir viešasis sektorius, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai. Nuo antrojo šių metų ketvirčio, lėtėjant ekonominiam aktyvumui, tikėtina, atlyginimo augimo pagreitis prislops.
Užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc., o nedarbo lygis sumažės ir sieks 6,3 proc. (vietoj birželį prognozuotų 7 proc.). Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose pramonės ir transporto įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa šiose veiklose turėtų išlikti. Numatoma, kad 2023 m. užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus, o lėtėjant ekonomikos plėtrai nedarbo lygis padidės iki 6,8 proc. Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta geopolitinė įtampa, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir žymiai padidėjęs neapibrėžtumas sunkina investicinių projektų planavimą ir įgyvendinimą.
Itin nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusi infliacija ir kylantys veiklos kaštai lems atsargesnį verslo investavimą, dalies projektų atsisakymą, nors šiuo laikotarpiu dar labiau stiprėja poreikis didinti veiklos efektyvumą ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Numatoma, kad investicinis procesas šalyje 2022 m. prislops – išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti augs lėčiau (padidės 3 proc.) nei pernai (7 proc.), o 2023–2025 m. vidutiniškai per metus galėtų būti 5,1 proc. didesnės.
Infliacija susitrauks?
Atsižvelgus į geopolitinius veiksnius ir pirmojo pusmečio rezultatus 2022 m. prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis augs apie 3 proc. (vietoj birželį prognozuotų –2,5 proc.), o pagerėjus sąlygoms užsienio rinkose 2023–2025 m. laikotarpiu vidutiniškai galėtų didėti apie 3,1 proc. per metus.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. daugiau, nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Pagrindiniu infliacijos veiksniu (sudarančiu apie du trečdalius infliacijos struktūros) išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms žymų didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 m., laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
Išaugusi infliacija, pasak Finansų ministerijos, šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs. 2022 m. numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, nuo šių metų vidurio taikomos išlaidų ir pajamų politikų priemonės – didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos, šalpos ir valstybinės pensijos, taip pat kiti sprendimai, orientuoti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių perkamosios galios palaikymą, leis namų ūkių vartojimo išlaidoms šiemet augti 2,5 proc. Vidutiniu laikotarpiu nuslopus kainų augimui, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos 2023–2025 m. augs vidutiniškai 3,2 proc. per metus.
Yra du scenarijai
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Išaugęs ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Europoje, padidėjusi užsitęsusios aukštos infliacijos rizika, įtampa finansų rinkose ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos perspektyvų – esminiai neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Neigiamų ekonominių padarinių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių. Egzistuoja rizika, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 m. gali būti mažiausiai apie 2 proc. mažesnis.
G.Skaistė paminėjo, kad yra vertinama ir prastesnė ekonominės raidos perspektyva: „Esame parengę du scenarijus, vertinant įvairias rizikas. Jie iš esmės priklauso nuo to, kaip bendrai atrodo ES ekonomika. Jeigu ji stoja, yra apie 0 proc., tuomet matome, kad mūsų BVP turėtų būti apie –0,6 proc. Jeigu visgi išsipildytų itin neigiamas scenarijus ir ES ekonomika kristų, tuomet ir mūsų biudžeto deficitas ir BVP augimas taip pat turėtų būti blogesnis.“
Ekonominės raidos scenarijus atnaujintas įvertinus faktinę Lietuvos ekonomikos raidą per pirmąjį 2022 m. pusmetį – po Finansų ministerijos 2022 m. birželį paskelbto scenarijaus įvykusius pokyčius. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos atitinka Europos Komisijos šių metų liepą paskelbtą ekonominę prognozę.
Statistinių duomenų ir kitos informacijos įtraukimo į scenarijų data – rugpjūčio 31 d. imtinai.
Ministerija turi per daug optimizmo
– Ekonomistai itin optimistinėmis vadina Finansų ministerijos prognozes. Kaip pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, daugėja ženklų, kad visa Europa veikiausiai susidurs su ekonomikos lėtėjimu, kadangi problemų yra „įvairiuose frontuose“, o ne tik energetikos krizės klausimu.
„Ypač prastos būklės jau dabar yra Vokietijos ekonomika, matome mažėjančią mažmeninę prekybą, besitraukiančią pramonę. Verslo ir gyventojų lūkesčiai labai žemo lygio. Artėja energetiškai sudėtinga žiema. Tai visi šie veiksniai vis tik verčia manyti, kad euro zona sunkiai išvengs recesijos“, – agentūrai ELTA sakė N.Mačiulis.
Anot ekonomisto, kainos visoje euro zonoje padidėjo daugiau nei gyventojų pajamos, o tai mažins vartojimą. Be to, jis atkreipia dėmesį ir į procesus, vykstančius už Europos ribų, kurie veikiausiai taip pat paveiks euro zonos eksporto galimybes.
„Yra ir kitų neigiamų globalių tendencijų, tokių kaip Kinijos nekilnojamojo turto krizė, lėtėjantis ekonomikos augimas. Tai labiausiai neigiamai veikia Europos pramonę, kuri daug eksportuoja į Kiniją. Nereikėtų užmiršti, kad greta visų tų problemų mūsų šalis visoje Europoje turi mažėjančią realią gyventojų perkamąją galią“, – aiškino jis.
Galiausiai ekonomistas akcentuoja ir tai, kad, siekiant suvaldyti itin aukštą infliaciją, centriniai bankai ima didinti palūkanų normas ir atsisako skatinamosios pinigų politikos.
„Turime rekordiškai sparčiai kylančias palūkanų normas, kurias kelia Europos Centrinis Bankas. Aišku, kad tai neigiamai paveiks gyventojų galimybes ir norą skolintis“, – tvirtino N.Mačiulis.
– Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako abejojantis ne tik dėl kitų, bet ir dėl šių metų prognozių. Ekspertas mano, kad Lietuvos ekonomika jau dabar yra recesijoje.
„Pastaruosius kelis mėnesius krinta metinės mažmeninės prekybos apimtys, dėl infliacijos Lietuvos vartotojai mažiau savo pinigų skiria ne pirmo būtinumo maisto prekėms. Krinta IT prekių pardavimai ir ta situacija tik gilės, kadangi matysime ne tik aukštą infliaciją, bet ir didėjantį nedarbo lygį. Vartojimas iki šių metų pabaigos tikrai bus neigiamas“, – tvirtino A.Izgorodinas.
„Geriausiu atveju metinis augimas bus apie 0,5 proc. arba šiek tiek didesnis. Šiais metais ekonomika balansuos ties stagnacija ir recesija“, – įsitikinęs jis.
Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – šalies pramonės perspektyvas. Jo vertinimu, gamybos įmonės paskutinį šių metų ketvirtį fiksuos sulėtėjimą.
„Kol kas pramonės ir eksporto rodikliai yra geri, bet paskutiniai rodikliai – liepos mėnesio, tai jau tik graži istorija. Manau, kad nuo rugsėjo, ypač nuo spalio jau matysime pramonės gamybos apimčių minusą, arba bent jau stagnaciją, kadangi dalis pramonės įmonių priverstinai stabdys gamybą dėl aukštų energetikos kainų“, – tvirtino jis.
Todėl, ekonomisto vertinimu, laimėjimu bus galima laikyti jau tai, kad kitais metais šalies ekonomika išvengs nuosmukio.
„Sėkmė būtų jau tai, kad tiek šiais, tiek kitais metais ekonomika tiesiog sustotų ir stovėtų vietoje, būtų stagnacija. Bet tai pasiekti bus sudėtinga“, – prognozuoja A.Izgorodinas.
– Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. BVP nuosmukis. Vis dėlto 2024 m. ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc.
Banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos energetinis karas prieš ES, ir sparčiau, nei tikėtasi, kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.
„Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“, – teigė ekonomistas.
Ž.Maurico vertinimu, gamtinių dujų ir elektros kainų šokas išryškino Lietuvos energetikos Achilo kulną – Lietuva yra viena mažiausiai elektros pasigaminančių šalių Europoje ir yra itin priklausoma nuo jos importo. Šiuo metu, kai elektros kaina yra rekordinė, tai lemia reikšmingą pinigų nutekėjimą iš Lietuvos, sakė jis.
Bankas prognozuoja, kad vien šiais metais Lietuva turės apie 6 mlrd. eurų (10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 m. (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą, kurio nekompensuos rekordinės ES lėšų įplaukos – 2,5 mlrd. eurų.
„Luminor“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,2 proc., tačiau kitąmet sumažės iki 4,5 proc., o 2024 m. tikėtina 1 proc. defliacija.
„Tikimės, kad dėl recesijos ar bent žymaus ekonomikos augimo sulėtėjimo pasaulyje sumažės žaliavų kainos ir energijos išteklių kainos turėtų būti pasiekusios piką, gal jį jau ir pasiekėme rugpjūtį. Tikimės, nuo to aukšto kalno po truputį risimės žemyn“, – pristatyme teigė ekonomistas.
BNS, ELTA inf.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [15]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/parenge-alfredas-zdramys
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/1095343
[5] https://www.diena.lt/zymes/lietuvos-ekonomika-2
[6] https://www.diena.lt/zymes/ukis-2
[7] https://www.diena.lt/raktazodziai/ekonomistu-prognozes
[8] https://www.diena.lt/zymes/darbo-rinka-3
[9] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/finansu-ministerijos-optimizma-temdo-ekonomistu-matoma-realybe-1095343?komentarai
[10] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/kone-kas-ketvirtas-europos-darbuotojas-yra-migrantas-1204310
[11] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/kone-kas-ketvirtas-europos-darbuotojas-yra-migrantas-1204310#comments
[12] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/op-corporate-bank-lietuvos-ekonomika-2025-2026-metais-augs-po-3-proc-1203631
[13] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ukininkai-su-baime-laukia-ziemos-pastarieji-metai-tapo-issukiu-1203463
[14] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ukininkai-su-baime-laukia-ziemos-pastarieji-metai-tapo-issukiu-1203463#comments
[15] https://www.diena.lt/galerijos
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-i-ukraina-islydetas-paramos-konvojus-1205467
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledu-akimirkos-prie-kauno-egles-1205434
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/senelio-kaledos-vizitas-kaune-1205433
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/piemeneliu-misios-kauno-arkikatedroje-bazilikoje-1205392
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/sventiniai-kuciu-pusryciai-vargstantiems-1205369
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/surmulys-sventiniame-vilniuje-1205197
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prekybos-centruose-kaledine-karstine-1205118
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/zalgirio-arenoje-kaledine-muge-1205114
[24] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledu-seneliai-isriedejo-i-miesto-gatves-1205109
[25] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/globalios-lietuvos-apdovanojimai-2024-1205078