Napoleono I sukelti sunkumai

Pirmasis laikotarpis susijęs su Napoleonu I, kai jo kariuomenė 1806 m. pabaigoje okupavo Rytų Prūsiją. Užėmus Karaliaučių, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize ir vaikais 1807 m. sausį per Kuršių neriją atvyko į Mėmelį. Miestas kuriam laikui tapo Prūsijos valstybės laikinąja sostine.

Pats Napoleonas I Klaipėda nesidomėjo, jo štabas buvo Tilžėje. Tačiau Napoleono I žygis į Prūsiją, taip pat Mažąją Lietuvą, turėjo įtakos krašto ekonomikai.

Prūsija buvo laikoma Napoleono I nugalėta šalimi. Pagal 1807 m. Tilžės taikos sutartį, ji ne tik turėjo sumokėti 140 mln. frankų kontribuciją, bet ir išlaikyti, maitinti Napoleono I kariuomenę.

Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje Napoleono atėjimas buvo sutiktas itin palankiai, nes išvadavo iš carinės Rusijos priespaudos, o Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje entuziazmo nebuvo.

Dėl prancūzų kariuomenės žygio į Mažąją Lietuvą 1807–1813 m. faktiškai buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla. Žemės ūkio produkcija, kuri iki tol laivais būdavo gabenama į Vakarų Europos šalis, daugiausia Didžiąją Britaniją, buvo paimama Napoleono I kariuomenei maitinti.

Prancūzai 1812 m. pradžioje pareikalavo, kad Prūsija skirtų Prancūzijos kariuomenei 20 tūkst. karių. Tarp jų pateko ir nemaža dalis Mažosios Lietuvos gyventojų.

1812 m. vasarą Klaipėdos įguloje bandyta surengti sąmokslą prieš prancūzus. Jis buvo žiauriai numalšintas.

Mažoji Lietuva nukentėjo ir 1812 m. gruodį, kai Rusijoje sumušti ir sušalę Napoleono I kariuomenės likučiai traukėsi ir siaubė kraštą. Neapykanta ir priešinimasis prancūzams krašte buvo didelis.

Administravimas: į Klaipėdą atvykę prancūzų įgulos nariai 1920 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėda – lenkams ar lietuviams?

Prancūzų valdymas Klaipėdos krašte pasikartojo daugiau nei po 100 metų.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai neliko Prūsijos, pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas 1920 m. perėjo į Antantės valdymą ir perduotas administruoti ir valdyti Prancūzijos valdžios paskirtam generolui Dominikui Odry.

1920 m. vasario 13 d. Klaipėdos geležinkelio stotyje išsilaipino 335 karių prancūzų įgula. Po to atvyko dar du traukiniai. Iš viso Klaipėdoje apsistojo apie 30 karininkų ir 750 karių. Vasario 15 d. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula. Kaip ir Napoleono I laikais, prancūzai Klaipėdoje buvo sutikti gana priešiškai.

Iškilo didžiulis pavojus, kad Klaipėda gali tapti Lenkijos dalimi. Prancūzija turėjo aiškų tikslą – stiprinti savo sąjungininkę Lenkiją, silpninti istorinį priešą Vokietiją, sudaryti placdarmą prieš karingai po įvykusios komunistinės revoliucijos nusiteikusią Sovietų Rusiją.

Prancūzai turėję vilties, jog bus sudarytas Lietuvos ir Lenkijos konfederacinis junginys, tačiau tarp istorinių sąsajų turėjusių šalių kilo konfliktas dėl Vilniaus, įsigaliojo priešiškos nuostatos.

Šioje situacijoje Lietuva, Klaipėdos kraštas atsidūrė tarsi tarp didelių valstybių girnų, kurios galėjo ją sumalti.

Daug įdomios medžiagos pateikiama 1920–1921 m. Klaipėdoje tarnavusio prancūzų karininko užrašuose, kurie 1993 m. buvo perduoti Lietuvos jūrų muziejui.

Mėmelio / Klaipėdos krašto valdymas pačioje Prancūzijoje laikytas lengva užduotimi, nes gyventojai neva esantys ramūs ir bus ramūs, nes žinos, kad yra pajėgos, kurios gali numalšinti neramumus. Prancūzijos kariams buvo nežinomybė, nes jiems buvo teigiama, kad vykstama trumpam, 2–3 mėnesių laikotarpiui, kol Tautų Sąjunga nulems krašto likimą.

Atvykę į Klaipėdą jie patyrė savotišką šoką – buvo prancūzams neįprastai šalta žiema. Kraštas jiems pasirodęs neturtingas, vietos gyventojai atrodė skurdžiai.

Tą laikotarpį yra aprašiusi ir Prancūzijos istorikė Isabelle Chandavoine knygoje "Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932)". Ji teigė, kad prancūzai Klaipėdoje buvę tik dėl lenkų, o misiją ji laikė sunkia, nes buvo ne tik lenkų, bet ir vokiečių, lietuvių interesų.

Ji įvertino ir 1923 m. sausio 15 d. sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Teigiama, kad Prancūzija buvo linkusi atiduoti Klaipėdos kraštą Lietuvai, nes tai atrodė teisinga pagal krašto istoriją. Pastebėta ir tai, kad prancūzai turėję vilties, jog bus sudarytas Lietuvos ir Lenkijos konfederacinis junginys, tačiau tarp istorinių sąsajų turėjusių šalių kilo konfliktas dėl Vilniaus, įsigaliojo priešiškos nuostatos.

I.Chandavoine teigimu, prancūzai Klaipėdos kraštą paliko be skausmo, netgi su palengvėjimu, nes jį valdyti nebuvo lengva.

Laivyba: Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo laivai Klaipėdoje Dangėje prancūzų valdymo metu 1921 m. liepos 24 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Prancūzmečio lietuviški akcentai

Prancūzų valdymas 1920–1923 m. buvo susijęs ir su tam tikrais Lietuvos istoriniais pasiekimais.

1921 m. kovo 4 d. į prancūzų administracijos valdomą Klaipėdos uostą atplaukė motorinis burlaivis "Jūratė", kuris yra įvardijamas kaip pirmasis Lietuvos laivas. Nors jis buvo registruotas Jurbarke, jo ceremonija vyko Klaipėdoje. Tas pats vyko ir su antruoju Lietuvos laivu "Kastytis", kuris į Klaipėdą atplaukė 1921 m. kovo 15 d.

Prancūzų valdymo metu Klaipėdoje atsirado ir daugiau laivų. Jie gaudavo prancūzų generolo D.Odry plaukimo atestatus naudoti geltoną ir raudoną Klaipėdos vėliavą, kuri buvo prilyginta Antantės šalių vėliavoms. Kai kurie laivai netgi buvo įrašyti į Klaipėdos krašto laivų registrus. Po 1923 m. sausio, kai Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai, jie Klaipėdos vėliavą pakeitė į Lietuvos trispalvę.

Kai kurios buvusio Mėmelio bendrovės iki Pirmojo pasaulinio karo turėjo laivus. 1914 m. Mėmelio laivininkystės bendrovėms priklausė 7 garlaiviai, 1 motorinis burlaivis ir 3 burlaiviai. Per karą jie reparacijai buvo perimti kaip Vokietijos turto dalis. Pasinaudoję nesureguliuota politine ir teisine padėtimi, kai kurie laivų savininkai 1922 m. Paryžiuje išsireikalavo, kad laivai būtų sugrąžinti. Taip sugrąžinti laivai "Borussia" ir "Prussia".

Prancūzų valdymo laikas išsiskiria ir tuo, kad Klaipėdos uostas buvo palyginti atviras, prancūzai skatino laivybą. Į Klaipėdą atplaukdavo daug karo laivų iš įvairių šalių, pirmiausia Antantės. Lankėsi ne tik prancūzų, bet ir britų laivai.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.