Pasak turkų gynybos ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro), komanda atvyks į Vašingtoną pirmadienį neįvardytų JAV pareigūnų kvietimu.

Tačiau ministras pabrėžė, kad Ankara ir toliau kategoriškai nepritaria pardavimo sąlygoms, kurias iškėlė įtakingi Kongreso nariai, nerimaujantys dėl įtemptų Turkijos santykių su Graikija.

„Negalime sutikti su šiomis sąlygomis. Norime, kad Senatas jas panaikintų“, – per televiziją sakė H. Akaras.

NATO priklausanti Turkija buvo pašalinta iš programos „F-35 Joint Strike Fighter“, kai 2019 metais įsigijo iš Rusijos pažangią oro erdvės gynybos sistemą.

Į valdžią atėjus J. Bidenui, Vašingtono ir Ankaros santykiai metus buvo atšalę dėl žmogaus teisių žmogaus teisių padėties Turkijoje ir šios šalies itin aštrios užsienio politikos.

Tačiau vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą J. Bideno administracija ėmėsi labiau remti Ankarą.

Susitikęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) birželį Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, J. Bidenas pareiškė norįs, kad Kongresas patvirtintų F-16 pardavimą.

„Bideno požiūris Madride buvo labai pozityvus“, – pareiškė H. Akaras.

Kai kurie aukšto rango JAV senatoriai žada pritarti pardavimui tik tuo atveju, jei Turkija išspręs teritorinį ginčą su istorine varžove Graikija.

Vėliau antradienį Turkija ruošiasi išsiųsti dar vieną gręžimo laivą į ginčijamus rytinius Viduržemio jūros vandenis ieškoti gamtinių dujų telkinių.

Ankstesnė tokia misija netoli padalytos Kipro salos 2020 metais sukėlė tarptautinę krizę. Tuomet Turkija ir Graikija dislokavo karo laivų, kurie sekė vieni kitus atviroje jūroje.

Atviro konflikto pavyko išvengti greitai įsikišus NATO vadovams ir įtakingai ES narei Vokietijai.