Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.

Pakeitimais, kuriems dar turės pritarti Seimas, planuojama atsisakyti šiuo metu galiojančio jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusų, ribojančių rezidentų darbo užmokesčio augimą, vietoje jų nustatant rezidentūros studijų metų bazinio darbo užmokesčio koeficientą, didėjantį atsižvelgiant į įgyjamas profesines kompetencijas.

Tai reiškia, jog darbo užmokesčio koeficientas augs kiekvienais rezidentūros studijų metais, ne vieną kartą per visą šių studijų laikotarpį, kuomet iš jaunesniojo rezidento tampama vyresniuoju – tokia sistema galioja šiuo metu.

Viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad dabartinė sistema verčia rezidentus ieškoti papildomo uždarbio, neretai dirbant dviem-trimis krūviais keliose įstaigose, dalis apsisprendžia emigruoti.

A. Pečkausko teigimu, pakeitimais nustatant naujus koeficientus bus siekiama, kad paskutiniais, septintaisiais rezidentūros metais, rezidento atlyginimas siektų 70-75 proc. vidutinio gydytojo atlyginimo.

„Su siūlomu modelio pakeitimu nuo dabartinio darbo užmokesčio turėtumėme stebėti pakilimą, priklausomai nuo rezidentūros metų, nuo 18 proc. iki 34 proc. dabartinio darbo užmokesčio. Be abejo, tai turės įtakos ir valstybės biudžetui, tam papildomai būtų reikalingi apie 9 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

Anot ministerijos, gydytojo rezidento bazinis (tarifinis) darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas bazinio darbo užmokesčio koeficiento žemutinę ribą nustatant ties 2,55 ir nurodytą koeficientą dauginant iš praėjusių metų minimalios mėnesinės algos dydžio.

Taip pat gydytojai rezidentai įgytų galimybę dalyvauti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties derybose.

Pasak viceministro, šiuo metu gydymo įstaigose rezidentai dažnai traktuojami kaip „nemokama darbo jėga“, nes didžioji dalis jų darbo užmokesčio apmokėjimo skiriama tiesiai iš valstybės biudžeto, o pačios gydymo įstaigos prisideda tik simboliškai apmokėdamos už viršvalandžius ir darbą šventinėmis dienomis.

Siekiant spręsti šią problemą, įstatymų pakete siūloma įrašyti, jog gydymo įstaigos turi prisidėti prie rezidentų darbo užmokesčio 1-5 proc., taip pat priklausomai nuo rezidento išdirbtų metų. Maksimalią 5 proc. ribą šie priedai dabartiniams rezidentams pasiektų 2027-aisiais.

Pakeitimuose  apibrėžiamos ir gydytojo rezidento vadovo bei gydytojo rezidento mentoriaus sąvokos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos negali tapti rezidentūros bazėmis, jeigu neturi rezidentų vadovų – specialistų, dirbančių universitetuose. Pakeitimai leistų rezidentūros bazėmis tapti įstaigoms, turinčioms gydytojo rezidento mentoriaus funkcijas atliekančių specialistų – nebūtinai dirbančių universitete, tačiau turinčių pakankamas edukacines kompetencijas.