- Vidmantas Matutis [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Fiksuojama atvejų, kai atsinaujinanti energetika ir klimato kaita vis labiau kenkia aplinkai.
Upės senka
Norvegijoje pradėti skelbti pavojaus signalai dėl lašišų nerštaviečių. Daugelyje vietų jos nebenuplaukia į nerštavietes arba uždūsta pakeliui, nes upės nuseko.
To priežastis – pastaraisiais metais, siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos, upėse vis daugiau įrengtų hidroelektrinių.
Pasireiškė ir kita tendencija – sumažėjo bendras vandens lygis upėse. Siekdami išsaugoti elektrinių galią energetikai mažiau nuleidžia vandens per užtvankas. Vis daugiau upių vagų už užtvankų pradeda nusekti.
Norvegijos žuvų auginimo industrijos internetiniame portale "ilaks.no" skelbiama, kad lašišoms gresia pavojus išnykti mažiausiai 50-yje Norvegijos upių.
Žūtis: vertingos lašišinės žuvys kamuojasi senkančiose upėse. "Ilaks.no" nuotr.
Sraunios upės
Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl nusekusios Auros upės, kuri yra Rumsdalio regione netoli Olesiundo.
Konstatuojama, kad šioje upėje išnyko ne tik lašišos, bet ir kitos vertingos žuvys, kaip šlakiai, unguriai, taip pat ir midijos. Dauguma šių žuvų yra įrašytos į Norvegijos saugomų žuvų sąrašą.
Bandoma išsiaiškinti, kokią įtaką šiai Norvegijos upei padarė elektros gamyba. Taip pat bus bandoma rasti atsakymą, ar hidroelektrinėse buvo laikomasi nuostatų dėl vandens nuleidimo.
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą.
Norvegijoje hidroelektrinės fiorduose iš esmės skiriasi nuo hidroelektrinių, tarkime Lietuvoje, kur yra lygumų zonos. Užtvenkus fiordus, kur upių nuolydis ir tėkmės greitis yra didelis, elektros gamyba yra gerokai efektyvesnė. Tačiau, kaip parodė laikas, ir žala gamtai tokiose srauniose upėse gali būti labiau apčiuopiama.
Norvegijoje yra keli tūkstančiai upių ir upeliukų. Ilgiausia upė 619 km ilgio Gloma, pietinėje Norvegijos dalyje, kuri įteka į Skagerako sąsiaurį. Ji trečdaliu trumpesnė už Nemuną, kurio ilgis 937 km, iš jų Lietuvos dalyje – 359 km.
Pavojus žuvims dažniausiai kyla ne didžiosiose, o vidutinėse ir mažesnėse upėse.
Išeitis: kai natūralios žuvys nyksta, Norvegijoje jų vis daugiau auginama dirbtinėmis sąlygomis. "Ilaks.no" nuotr.
Pažeidinėjamos taisyklės?
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą. Net 87 Norvegijos upėse iš naujo bus įvertintas hidroelektrinių eksploatavimas.
Diskutuojama, ar nereikėtų priimti gerokai griežtesnių hidroelektrinių eksploatavimo ir statybos upėse taisyklių. Tai padaryti nebūtų lengva netgi Norvegijoje, nes veikia energetikos gamintojų interesus ginančios įvairios organizacijos.
Jau pasigirdo priekaištų, kad tvarką bandoma griežtinti dabar, kai dėl karo Europoje (Ukrainoje) ir taip kyla energijos resursų kainos.
Aiškėja, kad upių nusekimo problema jau buvo išryškėjusi prieš 17 metų, tada ji pirmą kartą buvo iškelta vienoje iš Norvegijos komunų. Vieno regiono problema tarsi tęsėsi iki šio laiko, kai upės ėmė sekti ir kituose Norvegijos regionuose.
Norvegijos pavyzdys yra vienas iš pirmųjų Europoje. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsinaujinanti energija gali būti ir kenksminga aplinkai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [14]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/vidmantas-matutis-0
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/1082441
[5] https://www.diena.lt/raktazodziai/atsinaujinanti-energetika
[6] https://www.diena.lt/zymes/klimato-kaita-2
[7] https://www.diena.lt/zymes/hidroelektrines-0
[8] https://www.diena.lt/zymes/lasisos-2
[9] https://www.diena.lt/zymes/poveikis-aplinkai-1
[10] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/kovai-su-klimato-kaita-bent-300-mlrd-doleriu-sis-dokumentas-yra-tik-optine-iliuzija-1201210
[11] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/kovai-su-klimato-kaita-bent-300-mlrd-doleriu-sis-dokumentas-yra-tik-optine-iliuzija-1201210#comments
[12] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/cop-29-derybos-vel-uzstrigo-1201097
[13] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/cop-29-skurdesnes-valstybes-kovai-su-klimato-kaita-reikalauja-sau-250-milijardu-doleriu-metus-1201049
[14] https://www.diena.lt/galerijos
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/betsafe-lkl-gala-vakaras-1201200
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledine-kauno-egle-paukscio-skrydzio-1201192
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-kaledines-eglutes-iziebimas-1201191
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-egles-iziebimo-koncerto-akimirkos-1201190
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-kaledines-egles-iziebimo-koncerte-minios-zmoniu-1201188
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaunas-paminejo-lietuvos-kariuomenes-diena-1201164
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/l-kasciunas-ir-r-umerovas-pasirase-abipusio-bendradarbiavimo-susitarima-1201148
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/avarija-tunelio-gatveje-1201121
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-kauno-zalgiris-atenu-panathinaikos-1201120
[24] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/akcija-skirta-apginti-uz-ukraina-kovojusio-baltarusio-garbe-ir-gyvybe-1201082