Pasak viceministro Juliaus Skačkausko, Šiaurės–Pietų krypties koridorius, jungiantis Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras, yra labai svarbus ir turi būti multimodalinis, jungiantis tiek kelius, tiek europinio standarto geležinkelį.

„Palaikome Lenkijos siūlymą praplėsti šį transporto koridorių iki Lietuvos“, – pranešime sakė viceministras, situaciją aptaręs su Lenkijos infrastruktūros ministru Andrzejumi Adamczyku (Andžėjumi Adamčiku).

„Geopolitinė situacija diktuoja poreikį numatyti ir naujus papildomus transporto koridorius bei infrastruktūros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, užtikrinant alternatyvas prioritetiniams „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektams. Viena tokių galimybių – automobilių kelio per Lazdijus plėtra, kuri leistų sukurti dvi strategines jungtis per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, sustiprinti logistikos grandines ir karinį mobilumą“, – kalbėjo jis.

Viceministro teigimu, alternatyvi jungtis galėtų eiti nuo Bialystoko per Augustavą ir Lazdijus, toliau susijungti su Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus atšaka, jungiančia Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bei toliau į Šiaurę – Latviją ir Estiją.

Šį kelią numatoma įtraukti į transeuropinį transporto tinklą TEN-T ir pritaikyti kariniam mobilumui.

Lietuvos ir Lenkijos ministerijų vadovai sutarė, kad siekiant padėti Ukrainai išvežti žemės ūkio ir kitą produkciją per Lenkiją į Lietuvos ir Latvijos uostus būtini skubūs veiksmai. Norima sukurti koridorius, kuriais prekės būtų vežamos minimaliai jas tikrinant, taikant pagreitintas muitinės procedūras.

Teigiama, jog procese turėtų dalyvauti pervežimo bendrovės, o operatoriai koordinuotų krovinių vežimą, skirstytų pajėgumus ir derintų tvarkaraščius. Anot ministerijos, reikalingos papildomos pastangos naujai planuojant logistinius maršrutus ir papildomi ištekliai – platformos, vagonai, lokomotyvai, perkrovos įranga.

M. Skuodis: kelias per Lazdijus galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais

Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad kelias galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais.

Dabartinis tikslas, ko mes siekiame kartu su Lenkija, kad tas kelias atsidurtų transeuropinių tinklų žemėlapyje.

Pasak Mariaus Skuodžio, norint gauti europinį finansavimą kelias turėtų tapti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi, o tai galėtų įvykti kitais metais.

„Dabartinis tikslas, ko mes siekiame kartu su Lenkija, kad tas kelias (per Lazdijus – red. past.) atsidurtų transeuropinių tinklų žemėlapyje. Tada mes galėtume kreiptis dėl papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos“, – BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Kitais metais, tikėtina, įmanoma, kad tas kelias būtų įtrauktas į tinklą ir tada kreiptumėmės dėl papildomo finansavimo. Aš įsivaizduoju, tai yra kalba apie maždaug 2025–2026 metus“, – teigė ministras.

Kiek lėšų reikėtų kelio plėtrai, M. Skuodis pasakyti negalėjo.

Ministro teigimu, rekonstrukcija apimtų ruožą nuo Lazdijų per Alytų iki Valkininkų, iš ten iki Vilniaus. Šis kelias tiek kariniam, tiek civiliniam transportui taptų alternatyva „Via Baltica“ magistralei.

„Alternatyva „Via Baltica“ – antras koridorius iš Lazdijų, per Alytų, Valkininkus ir po to jau susijungiant su pagrindiniu keliu į Vilnių. Kelias pirmiausia būtų plečiamas ir, natūralu, pritaikytas karinio mobilumo reikmėms“, – teigė M. Skuodis.

„Natūralu, atnaujinti tai, ką dabar turime, nes jau ateina metas tą kelią atnaujinti, ir pritaikyti karinio mobilumo reikmėms“, – pridūrė ministras.