„Lyginant su Partnerystės įstatymu, Civilinės sąjungos įstatyme buvo, matyt, tiesiog išbrauktos tos nuostatos, kurios galbūt daugiausiai tų emocijų kėlė. Tai yra nebeliko apibrėžimo partnerystės, taip, kaip buvo suformuluota“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Nebeliko galimybės turėti sutuoktinio arba partnerio pavardę, nebeliko tų pačių procedūrų, kurios buvo numatytos atlikti Civilinės metrikacijos skyriuose ir dar kelių tokių esminių dalykų, kurie labiausiai turbūt audrino ir politikus, ir visuomenę“, – akcentavo politikas.

Todėl S. Skvernelis mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas ne tik forma, bet ir turiniu skiriasi nuo Partnerystės įstatymo.

Tai nėra santykis tarp daiktų arba daiktų teisė, kad būtų galima tik aprašyti analogiškai ir neturėti jokių aliuzijų ir panašumų į kitus įstatymus.

„Nors daug kas ir nepripažįsta to, ypač oponentai, sako, kad tai yra tas pats, tik kitomis frazėmis aprašyta. Bet sunku aprašyti santykį tarp žmonių visiškai kitaip, negu kiti įstatymai, kurie reglamentuoja panašius santykius. Tai nėra santykis tarp daiktų arba daiktų teisė, kad būtų galima tik aprašyti analogiškai ir neturėti jokių aliuzijų ir panašumų į kitus įstatymus“, – sakė Seimo narys.

„O dabar yra tik teisinės interpretacijos: ar Civilinės sąjungos įstatymas galėtų perspektyvoje kažkada, jeigu būtų teisminiai procesai ir būtų vienas ar kitas sprendimas, įpareigoti valstybę pripažinti, įregistruoti tos pačios lyties asmenų sąjungą“, – atkreipė dėmesį jis.

S. Skvernelis mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas pateikimo stadijoje susilaukė daugiau palaikymų iš valdančiųjų nei Partnerystės įstatymas dėl padarytų kompromisų. Visgi, pasak jo, tam įtaką galėjo padaryti ir noras išlaikyti valdančiąją koaliciją.

„Manau, kad daugiau tai yra politinis sutarimas, nes ir valdantiesiems reikalinga išlaikyti koaliciją. Ir, matyt, prasidėjęs yra labai stiprus bruzdėjimas, visgi pusė kadencijos jau praėjo ir Laisvės partija savo nė vieno pažado nėra įgyvendinusi“, – svarstė S. Skvernelis.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo [6]– valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir dalies Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio sąvoką“.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Nors įstatymą į darbų programą pavyko įtraukti, valdantieji šios iniciatyvos Seimo salėje taip ir nesiėmė svarstyti. Galiausiai prieš nepilnas dvi savaites valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ketvirtadienį pirmą kartą sureagavo į valdančiųjų pasiūlytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Kaip Eltai atsiųstame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, šalies vadovas sveikina parlamente prasidėjusias diskusijas siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises.

Prieš metus Partnerystės įstatymas nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometinį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas G. Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.