Savotiškas pasitikrinimas

Rengdami „TheATRIUM“ festivalį, jo organizatoriai nesivadovauja tematiniais kriterijais, bet kiekvienais metais savo teatro šventę puošia simbolišku epigrafu. Šįkart jis – „Vivos voco!“ / „Gyvuosius šaukiu!“ – nurodo į Friedricho Schillerio kūrinį „Daina apie varpą“. Kūrinyje vaizduojamas sudėtingas varpo kūrimo procesas ir jame telpa tą procesą lydinti nežinia – koks bus rezultatas, kaip skambės varpas. Festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas varpo liejimą palygino su gyvenimu teatre: „Teatre kiekvieno spektaklio kūrimo procesas panašus į varpo gaminimą. Iš pradžių niekas nežino, koks bus galutinis rezultatas ir tik finalinėje stadijoje išaiškėja, ar varpas turi balsą. Teatro festivalis yra savotiškas teatrinių balsų iš viso pasaulio patikrinimas, savo pačių pasitikrinimas, ką darome ir kiek tai turi prasmės pandemijos ir karų akivaizdoje. Mes bandome pažiūrėti į teatrą kiek kitaip, ne tik kaip į meno kūrimo teritoriją, bet apskritai kaip į gyvybės teritoriją, gyvų žmonių susibūrimo vietą. Šis šūkis, mūsų supratimu, dar aktualesnis po vasario 24-osios.“

Šekspyriškos nuotaikos

Vienas žymiausių Italijos režisierių Alessandro Serra pernai į „TheATRIUM“ atvyko kartu su daugelio šalių publiką sužavėjusiu W. Shakespeare’o „Makbetu“, kurtu remiantis Sardinijos karnavalo tradicijomis. Šiemet jis į Lietuvos uostamiestį sugrįš su pačiu naujausiu savo spektakliu, dar viena W. Shakespeare’o interpretacija – „Audra“, kuri festivalyje bus parodyta gegužės 31-ąją ir birželio 1-ąją. „Tai nepaprasta premjera pačioje Italijoje, apie ją – labai entuziastingi kritikų atsiliepimai. Ir pačiam A. Serra ši premjera neeilinė – tai trijų teatrų bendra produkcija, tarp koprodiuserių – ir Avinjono teatro festivalis. Taigi dar iki Avinjono „Audra“ pasieks Klaipėdą“, – džiaugėsi G. Grajauskas.

Italų režisieriaus A. Serra spektaklio „Audra“ akimirka. Organizatorių nuotr.

Šekspyrišką festivalio nuotaiką pratęs svečiai iš Lenkijos – režisieriaus Grzegorzo Bralo iš Lenkijos teatro „Pieśń Kozła“ kurtas „Andronicus-Synecdoche“, kurį Klaipėdos festivalio publika pamatys birželio 9-ąją. Festivalio meno vadovas minėjo, kad šis spektaklis žada ypatingų įspūdžių: „Tai įdomus, autentiškas, savitas teatras, kažkuo akivaizdžiai susišaukiantis su Antikos teatru, senosiomis misterijomis, rodytomis miestų aikštėse. Jame gana daug archajinės senovinės muzikos, judesio, ir pats ritualas, matomas scenoje, yra užburiantis.“

Iš Barselonos ir Kyjivo

Festivalyje birželio 21 ir 22 dienomis taip pat bus rodomas režisieriaus Oskaro Koršunovo kartu su katalonų teatro žvaigždėmis kurtas „Dėdė Vania“ pagal A. Čechovą. „Važiuoti į Barseloną žiūrėti O. Koršunovo spektaklį įdomu, bet galima tai padaryti ir arčiau. Tai savotiškai labai koršunoviška A. Čechovo interpretacija, bet šiame spektaklyje tos radikalios režisūros, prie kurios esame įpratę, kai pagalvojame apie O. Koršunovą, labai nedaug. Jis gerokai subtilesnis, atsargesnis, labiau klasikinis“, – pasakojo G. Grajauskas.

O. Koršunovo „Dėdė Vania“ sukurtas Katalonijoje. Organizatorių nuotr.

Gana vėlai į tarptautinę festivalio „TheATRIUM“ programą įrašytas Kyjivo akademiniame dramos ir komedijos teatre kairiajame Dnipro krante Tamaros Trunovos režisuotas spektaklis pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“, kuris bus rodomas birželio 16-ąją. „Jis mums nukrito į rankas, kai derėjomės su kitu teatru dėl kito spektaklio. Bet iš Ukrainos gali išvažiuoti ne visi – anas spektaklis buvo didžiulis, daug vyrų, o didelė dalis aktorių ir technikų yra užsirašę į teritorinę gynybą. Vietoj to atvešime kitą puikų spektaklį, šiemet apdovanotą Taraso Ševčenkos premija. Pjesė rašyta per pirmą aktyvią karo fazę 2014 m. Tai – šešios istorijos žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip paliečia karas. Šis spektaklis atvyks į nedidelį turą po Baltijos šalis. Tikimės, kad jis pakeliaus ir plačiau, nes dabar tai vienas iš retų Ukrainos teatrų, galinčių keliauti“, – tarptautinę programą apibendrino festivalio meno vadovas.

Ukrainietiškas galvosūkis

Pasirinkimas į festivalį atvežti „Blogus kelius“ buvo principinis. Anot Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio, iš pradžių atrodė, kad jis gali pareikalauti labai didelių išteklių: „Jau kalbėjomės, kas važiuos paimti dekoracijų. O viskas kainuoja tris kartus daugiau, ir važiuojant į Ukrainą net nekalbama apie kokį nors draudimą, juk važiuojama į kariaujančią šalį. Gerai, kad to neprireikė.“ Pasak tarptautinių kultūros projektų koordinatorės Gerdos Pomarnevskos, sprendimas atėjo iš šalies: „Išgyvenome dėl ukrainiečių spektaklio, net galvojome, kad reikės padėti organizuojant transportavimą, bet padėjo tai, kad į pagalbą jungėsi kiti teatrai – išlaidos buvo pasidalintos su jais.“

Ukrainoje T. Trunovos režisuoto spektaklio „Blogi keliai“ akimirka. Organizatorių nuotr.

G. Pomarnevska taip pat užsiminė, kad „TheATRIUM“ rengimo užkulisiuose netrūksta subtilybių: „Festivalio komanda puiki, darbas einasi gerai, bet spektakliai – iš skirtingų šalių, tad tenka susidurti su skirtinga bendravimo stilistika. Kai kurie spektakliai sudėtingesni dėl koordinavimo, kelionės organizavimo aspektų.“

Apolono interpretacija

Į festivalio „TheATRIUM“ lietuviškos programos spektaklius atėjusius žiūrovus Klaipėdos dramos teatre jau pasitinka klaipėdiečio menininko Rodiono Petrovo kurta instaliacija. Tai papildoma festivalio rengėjų dovana publikai ir pastanga teatro festivalyje atverti papildomus reikšmės sluoksnius, pasitelkiant kitų sričių kūrėjus, šiuo atveju – žinomą Klaipėdoje gyvenantį ir kuriantį menininką. Tapytojas, instaliacijų kūrėjas ir meno akcijų dalyvis R.Petrovas yra surengęs daugiau nei 10 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tai, kaip jis pamatė festivalio simboliu tapusį menų globėją Apoloną, žiūrovai gali pamatyti atėję į „TheATRIUM“ renginius.

Festivalio programa – www.theatrium.lt. [4]