Vieni vilniečiai manė, kad Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymai Lietuvoje – reikalingi.

„Aš trejus metus dirbau Amerikoje ir mačiau, kokia pagarba yra tiems žmonėms, kurie sukuria tos pačios lyties šeimas. Esu gydytojas ir tikrai žinau, kad tie žmonės praktiškai gimsta tokie. Tie reiškiniai galbūt pasireiškia vėliau, bet... Ar kaltas žmogus, jei jis gimė, pavyzdžiui, juodaodžiu? Manau, iš Rytų Europos ateina savotiškas viduramžių laikas“, – kalbėjo vienas vilnietis.

„Čia – opi problema. Lietuva jau vėluoja ties tuo klausimu“, – antrino kitas.

„Nuo to prasideda žmogiškumas. Mano įsitikinimu, visi turi teisę būti mylimi. Meilė neturi ribų, aš visą laiką linkiu pagalvoti apie platesnį savęs matymą. Labai tikiuosi, kad priims tą įstatymą ir pagaliau mes tapsime Europa“, – tikino dar viena pilietė.

Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti?

Vis dėlto kiti Lietuvos gyventojai buvo labai nusistatę ir prieš Partnerystės įstatymą, ir prieš pasiūlytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

„Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti? Kaip jie juos auklės? Jie auklės taip, kaip jie supranta tą gyvenimą. O ar mūsų visuomenė yra prie to priėjusi, aš labai abejoju“, – šnekėjo kalbinta sostinės gyventoja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Civilinės sąjungos įstatymo projektą sutiko pakomentuoti ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos.

„Jeigu reikėtų įvertinti įstatymo projektą, tai tiek aš, tiek daugelis žmonių pasakytų, kad jis drungnas jeigu ne šaltas. Jame yra tokie svarbūs dalykai kaip paveldėjimo sutvarkymas, kaip teisė susižinoti apie sergantį artimąjį. Sakau, kad šis įstatymas yra tiesios akimirka, nes aną pavasarį, kai buvo teiktas įstatymas, tiek prezidentas, tiek dalis politikų, kurie kritikuoja dabar pateiktą įstatymą, sakė, kad jiems nepatinka šeimos apibrėžimas. Jie sakė: jei pašalinsite viską, kas susiję su šeima iš šio įstatymo, tai galim rasti kompromisą. Dabar mes turime situaciją, kai iš apibrėžimo visa tai pašalinta, kai lieka toks bendras apibrėžimas, kuris, atrodo, niekam neturėtų kliūti. Turime tiesos akimirką: ar iš tikrųjų politikai, kurie oponavo, iš tikrųjų to norėjo, ar tai buvo būdas vilkinti laiką ir daryti viską, kad apskritai joks įstatymas nebūtų priimtas“, – kalbėjo J. Juškaitė.

E. Čičiurkaitės / BNS nuotr.

Net ir Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pasakęs, kad šeima yra žmonės, susiję emociniais ryšiais, įsipareigoję vienas kitam. Teigiama, kad santuoka yra tik viena iš šeimos rūšių.

„Dabar mes turime įstatymą, kuriame vengiama remtis Konstitucinio Teismo nutarimais, vengiama įvardinti tai, kas yra realybėje“, – aiškino pašnekovė.

Ji aptarė, kaip per pastaruosius metus keitėsi lietuvių požiūris į tos pačios lyties šeimas.

„Iš tikrųjų keičiamės. Tą labai ryškiai identifikavo visuomenės apklausos. Prieš dešimt metų iki 10 proc. žmonių palaikydavo tos pačios lyties partnerystes, o dabar – apie 30 proc. Reikia pasakyti, kad visuomenės nuomonė apskritai palankėjo ir gerėjo LGBT žmonių atžvilgiu. Mes matėme didžiulį pokytį iki praėjusių metų pavasario, kai kilo moralinė panika dėl partnerystės, kitų aspektų. Tada visuomenės apklausos rodė, kad homofobija ar nepasitikėjimas homoseksualiais piliečiais vėl buvo išaugęs“, – teigė J. Juškaitė.

„Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos. Socialiniuose tinkluose matėme žmones pasisakant, kad jie išvis galvojo, kad čia bus galima tuoktis bažnyčioje. Bet turbūt reikia įvardinti, kad dalis politikų ir sąmoningai kurstė tas nuotaikas, bandė sumaišyti santuoką ir partnerystę, sakyti, kad tai vienas ir tas pats“, – sakė  Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.