Įmonės "Smiltynės perkėla" darbuotojai pasakojo, kad sparnuočiai elgiasi itin ramiai ir kiekvieną vakarą perkėloje pasirodo tuo pačiu metu – prieš pat paskutinį reisą.

"Skubėjau į keltą po koncerto Klaipėdoje. Nustebau. Antys atėjo pėsčiomis. Gal jos taupo jėgas ir nenori skristi iki Smiltynės?" – stebėjosi Virginija, užfiksavusi keistą vaizdelį.

Keltu vykę keleiviai, kaip ir įmonės darbuotojai, su šypsena stebėjo sparnuočius.

"Labai džiugu, kad gyvūnai pasitiki žmonėmis. Jos elgėsi ramiai. Šiais laikais visokių žmonių pasitaiko. O tai, kad gyvūnai pasitiki žmonėmis, yra geras ženklas", – kalbėjo nidiškė.

Smiltynėje gyvenantis Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė tikino, kad keltais sugeba pasinaudoti daugybė gyvūnų.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Prieš 15 metų keltininkai matydavo šunį, kuris kas rytą persikeldavo į miesto pusę. Taip pat jo palaukdavo ir nevydavo. Esu matęs, kaip sėkmingai žemyną keltu pasiekia žvirbliai", – tikino R.Dailidė.

Antys, kaip karveliai. Jos gyvena visur.

Biologas spėjo, kad ančių porelę kažkas yra palesinęs, todėl paukščiai taip saugiai jaučiasi kelte.

"Antys, kaip karveliai. Jos gyvena visur. Didžiosios antys žiemoja, taip pat laikosi šalia žmonių ir jų visai nebijo. Jei kas nors pašėrė jas, jos ir žino, kad čia gali lengvai gauti maisto", – paaiškino R.Dailidė.

Nidiškiai prieš kurį laiką fiksuodavo lapiną, kuris prie keltų perkėlos šmirinėdavo ieškodamas maisto.

Vasarotojai plėšrūnui numesdavo kokį skanesnį kąsnelį, tad gyvūnas netrukus įprato leisti laiką ten, kuri gali pramisti.