Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Lietuvos regionų frakcijai priklausančio Remigijaus Žemaitaičio parengtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, leidžiančias teisėsaugos institucijoms gauti papildomus resursus tokiai kovai.      

Dabar tabako gamintojams draudžiama bet kokia forma remti renginius, veiklas, asmenis ir visuomenės informavimo priemones.

„Savo laiku (...) buvo tokia sistema, kada tabako gamintojai turėdavo galimybę finansuoti kovą su kontrabanda finansais ar skiriant vienokią ar kitokią techniką, automobilius ar kitas priemones, kad būtų sumažintas tų gaminių patekimas į Lietuvos teritoriją“, – pristatydamas pataisas Seime teigė R. Žemaitaitis.

„Jeigu mums pavyktų įtraukti socialinius partnerius, privačius verslus, kurie prisidėtų prie šios kovos, pavyktų surinkti į biudžetą daugiau akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio“,– pridūrė jis.

Sveikatos reikalų komitete dirbantis konservatorius Linas Slušnys tikino, kad tokios sąsajos su tabako gamintojais ar prekiautojais ne visada yra gerai. 

„Įmonėms rūpintis kontrabandos mažinimu yra aktualu, nes pačios neparduoda savo produkcijos, (...) o jeigu padės pasirūpinti, kad mažiau patektų kontrabandos, automatiškai jos pačios ir pasirūpins to paties akcizo mokesčio didesniu surinkimu į valstybės biudžetą“, – kalbėjo parlamentaras.  

Tuo metu „valstietis“  Aurelijus Veryga įspėjo, kad taip elgtis Lietuva negali, nes yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, įpareigojančią valstybes vengti bet kokių sąsajų su tabako verslu,

Be kita ko, jis įsitikinęs, kad valstybė turi visas galimybes 10 centų  padidinti akcizą už tabako pakelį ir susirinkti „tiek pinigų, kad neužteks vietos tiems rentgeno aparatams ar kitoms įrangoms sustatyti prie sienos“.

Tos pačios frakcijos narė Asta Kubilienė pareiškė, kad tokiomis pataisomis sukuriamos prielaidos tabako ir alkoholio gamintojams reklamuotis valstybės institucijų ir įstaigų pagalba.

„Priėmus jūsų projektą tabako ir alkoholio gamintojai įgytų daugiau galimybių reklamuotis kaip kovojantys su kontrabanda, prieš nelegalią prekybą ir tokiu būdu galėtų stiprinti savo prekių ženklų įspūdį visuomenėje už sąlyginai mažą kainą“, – tvirtino ji. 

R. Žemaitaičio teigimu, organizuotos nusikalstamos struktūros yra stiprios, o valstybė neturi pakankamai finansinių resursų saugoti Lietuvos išorės sieną ir finansuoti teisėsaugos pareigūnams reikalingų priemonių įsigijimo. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian  teigimu, „lieka atviras klausimas“, ar tokios paramos skyrimas negalės būti naudojamas  tabako ar susijusių gaminių tiesioginei ir netiesioginei reklamai, kuri dabar yra draudžiama.

„Mūsų vertinimu, tai yra labiau politinis vertybių klausimas, į kurį turi atsakyti politikai, – ar teisėsaugos institucijos, kovojančios su kontrabanda ir nelegalia prekyba, išliktų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, ar tokiai veiklai ir tabako pramonė, kurios atstovai kartais pažeidinėja įstatymą, skirtų paramą institucijoms, kurios vykdo įstatymo priežiūrą“, – BNS teigė G. Belian.

Jeigu Seimas tokias pataisas priimtų, grįžtų iki 2017 metų taikyta tvarka, kada tabako gamintojai galėjo remti antikontrabandinius projektus. Tuomet priėmus konservatoriaus Antano Matulo pataisą, nuo 2017-ųjų rūkalų gamintojai neteko galimybės remti jokių renginių, projektų ar asmenų.

Muitinės departamento duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį į Lietuvą bandyta įvežti 49,4 mln.  cigarečių ir 12 240 kg tabako, kurių vertė didesnė nei 8  mln. eurų, o 2021 metais sulaikyta 449 mln. cigarečių ir 60 118 kg tabako už daugiau nei 82 mln. eurų.