„Gera žinia turbūt yra tai, kad mes prognozuojame spartų infliacijos mažėjimą jau antrą šių metų pusmetį. Jos pikas yra arti, kažkur kovo, balandžio mėnesiais, tikėtina, bus pasiektas“, – trečiadienį surengtoje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais infliacija nesieks 3 proc., kadangi, pažymi jis, kainų augimo tempas nuo šių metų rudens jau bus lyginamas su ganėtinai aukštu praėjusių metų lygiu.

„Mažėjančią metinę infliaciją matysime daugiausia dėl bazės efektų. Nes dujų, naftos, elektros kainos į šitas nemaloniai svaigias aukštumas pakilo būtent praėjusių metų rudenį, rugsėjo mėnesį. Tai kai ateis šių metų rugsėjo mėnuo, mes jau lyginsime su praėjusių metų aukštuma, ir tikrai tos kainos nebus 10 proc. didesnės, nei buvo praėjusių metų rugsėjį. Dėl to šių metų pabaigoje metinė infliacija nukris ir iki 5 proc.“, – aiškino jis.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, bazės efektas reikšmingą įtaką turės todėl, kad toks spartus kainų augimas, koks buvo stebimas pirmoje šių metų pusėje, neturėtų tapti nuolatiniu reiškiniu.

„Ta 15 proc. infliacija, kurią mes dabar matome, nėra kažkokia nauja realybė, normalybė, kai kiekvienais metais kainos didės po 10-15 proc. Ne. Tai buvo vienkartinis kainų šokas. Visos kainos pakilo į naują lygį. Maždaug tame lygyje nusistovi ir tolesnis kainų augimas jau bus daug nuosaikesnis“, – tikino N. Mačiulis.

ELTA primena, kad „Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 1,7 procento, o kitais metais tikisi 2,5 proc. sieksiančio BVP augimo. Tai yra atitinkamai 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.

Trečiadienį paskelbtoje „Swedbank“ prognozėje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 procento, tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9 procento.