– Ar naujos pareigos jums buvo netikėtos?

– Tai buvo visiškai netikėta. Džiaugiuosi, kad NVO tarybos nariai išreiškė pasitikėjimą manimi.

– Kokia jūsų patirtis dirbant šioje srityje?

– Jau treti metai esu Domeikavos kaimo bendruomenės centro pirmininkė ir aktyviai vykdau veiklą. Antra kadencija iš eilės esu Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos valdyboje. Esu išrinkta pirmininko pavaduotoja Ramučių kultūros centro taryboje. Gilinuosi į NVO sektorių, jų problemas ir galimybes dalyvaudama įvairiuose mokymuose, diskusijose, forumuose.

– Ar nebus sunku suderinti darbą, turimas ir naujas pareigas, juk viskam reikia laiko?

– Tai tik laiko planavimo klausimas. Manau, kuo daugiau darai, tuo labiau išmoksti tikslingai planuoti savo laiką, kad galėtum viską suspėti.

– Kokius darbus laikote svarbiausiais, kuriuos pavyko nuveikti būnant Domeikavos kaimo bendruomenės centro pirmininke?

– Per beveik trejus metus pavyko laimėti ne vieną projektą, kuriems buvo gautas finansavimas. Dauguma projektų turi tęstinumą ir vienas kitą papildo. Vis dėlto manau, kad didžiausias pasiekimas yra stipri partnerystė ir nuolatinis bendradarbiavimas.

Džiaugiuosi, kad mūsų idėjas visada palaiko ir joms pritaria Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė. Labai svarbus yra nuolatinis bendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais: Kauno rajono Ramučių kultūros centro Domeikavos laisvalaikio salės organizatore, Kauno rajono Domeikavos gimnazija, VšĮ Kauno tvirtovės parku, verslo atstovais ir kitais mūsų socialiais partneriais. Toks bendradarbiavimas yra didžiausias pasiekimas, nes drauge galima nuveikti daugiau prasmingų darbų.

– Kokie artimiausi planai Domeikavoje?

– Toliau įgyvendinti pradėtus projektus ir plėtoti naujas idėjas. Dalyvauti projektiniuose konkursuose, inicijuoti bendruomenę telkiančias veiklas.

– Ar ši vietovė specifinė?

– Domeikavos kaimas yra didžiausio kaimo statusą turinti gyvenvietė Lietuvoje, kuriame deklaruota 5 815 gyventojų. Domeikavos seniūnija susideda net iš keturiolikos skirtingų kaimų.

Nuostata: R.Butkuvienė įsitikinusi: kuo daugiau darai, tuo labiau išmoksti tikslingai planuoti savo laiką, kad galėtum viską suspėti. / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugumoje Lietuvos kaimų gyventojų skaičius mažėja, o Domeikavoje nuolat didėja, gyvena daug jaunų šeimų su mažamečiais vaikais. Šis kraštas turi įdomią istoriją, apie kurią dar mažai kas žino. Gyventojams ir svečiams siūlome pažinti savo kraštą per organizuojamą žygį.

Domeikava išskirtinė ir tuo, kad yra priemiestinė gyvenvietė, esanti vos už kelių kilometrų nuo Kauno miesto centro, todėl didžioji dalis gyventojų renkasi laisvalaikį leisti mieste. Nesame atokus kaimelis, kurio žmonėms vietos renginiai yra vienintelė pramoga, tad kyla iššūkių suvienyti žmones. Tačiau idėjų, iniciatyvų palaikymo turime nemažai, tai leidžia nesustoti ir judėti pirmyn.

– Kaip pavyksta suderinti senbuvių ir naujakurių norus, pageidavimus?

Svarbu kiekvienam save įprasminti padedant kitam, nesitikint grąžos.

– Senbuviai turi savo tradicijas, o naujakuriai nori kurti savas. Stengiamės išlaikyti senas tradicijas, tačiau kartu atsižvelgiame ir į naujus norus bei pastebėjimus. Ne viską pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi, įgyvendinti, dažnai viskam prireikia finansų, tad bandome ieškoti įvairių alternatyvų per projektus.

– Kokius tikslų sau keliate kaip Kauno rajono savivaldybės NVO tarybos pirmininkė?

– Labiau įsigilinti ir plačiau matyti NVO sektorių Kauno rajone, domėtis NVO problemomis ir ieškoti būdų joms spręsti. Tačiau svarbiausia yra bendras visų tarybos narių komandinis darbas.

– Koks yra NVO vaidmuo, galbūt jis keičiasi?

– Vis daugiau nevyriausybinių organizacijų pradeda teikti viešąsias paslaugas visuomenei, vaikams, seneliams, tiems, kuriems reikia pagalbos. Daugelis šių organizacijų atstovų dirba visuomeniniais pagrindais, savanoriauja, nes mato prasmę, nelaukia padėkos ir įvertinimo. Džiugu, kad tokių žmonių ir NVO organizacijų daugėja, kai kuriems sekasi geriau, kai kuriems sunkiau susitvarkyti su administracine organizacijos našta, tačiau įstatymų laikytis reikia.

Gerai, kad Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas tobulinamas, tačiau nevyriausybininkai per savo tikrus darbus ir savanorystes jau nespėja sužiūrėti šių pokyčių. Jau yra stiprių NVO, kurios turi patirties, daugiau ir drąsiau įgyvendina didelius projektus, nebijo didesnių įsipareigojimų.

– Ar NVO svarba ir reikšmė turėtų didėti, kas tai lemia?

– Manau, kad svarbu kiekvienam save įprasminti padedant kitam, nesitikint grąžos. Per įvairias savanoriškas veiklas žmonės realizuoja savo idėjas, jas pateikia visiems, galvoja apie kitus, kuo gali būti naudingi visiems. Juk NVO veiklos tikslas yra atliepti visuomenės poreikį, kurti pridėtinę vertę savo aplinkoje ir apskritai valstybėje.

Dažnai NVO organizacija atsiranda iš vietos poreikio išspręsti kokią nors aktualią problemą. Viskas gali prasidėti nuo vieno ar keleto žmonių iniciatyvinės grupės. Svarbu jų geri norai, aukojamas laikas ir dažnai asmeninės lėšos pradžioje. Manau, kad NVO reikšmė vis didės, nes tai galimybės įgyvendinti geras idėjas, telkti bendraminčius ir daryti gerus darbus, kur valstybinės įstaigos jau nespėja arba tam nebeužtenka resursų.

Tikiuosi, kad NVO augs ir netrukus galės teikti vis daugiau reikalingų paslaugų, personalas galės kelti savo kvalifikaciją, taps konkurencingas, galės save išlaikyti ir tobulėti paslaugų teikimo srityje, bet išliks nevyriausybinės organizacijos, atliepiančios viešąjį interesą ir prieinamos kiekvienam žmogui.

Komentaras

Paulius Visockas

Kauno rajono mero pavaduotojas

Paulius Visockas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno rajone veikia dvi skirtingos tarybos: bendruomeninių ir NVO. Nors jos yra skirtingos, dažnai painiojamos. Bendruomeninė organizacija jungia vieną koncentruotą tam tikrą teritoriją (žmonės susijungia teritorijos principu), o NVO veiklą vykdo nebūtinai vienoje teritorijoje, gali netgi visoje Lietuvoje. Tad šios organizacijos ne tik skirtingos, bet ir jų interesai skirtingi. Bendruomeninės organizacijos orientuotos į žmogų, o NVO – į veiklą.

Bendruomeninių organizacijų taryba Kauno rajone labai aktyvi ir padeda mums, o NVO taryba buvo gerokai pasyvesnė. Mes norime, kad ji būtų aktyvesnė, nes valstybės politika mus įpareigoja savo viešąsias paslaugas kuo didesne procentine dalimi atiduoti NVO sektoriui.

NVO tarybos funkcija – tartis, kalbėtis, teikti siūlymus, padėti formuoti politiką, todėl labai norėtume, kad ši nauja taryba duotų svarų impulsą, pateiktų minčių, kur judėti ir, žinoma, bendradarbiautų su rajono valdžia.

NVO taryba sudaryta pariteto principu: lygiomis dalimis atstovus delegavo savivaldybės administracija ir meras bei NVO sektorius. Iš viso taryboje yra keturiolika narių, tad pusę jų sudaro NVO sektoriaus atstovai. Todėl mūsų lūkestis buvo, kad NVO tarybai vadovauti turėtų tas žmogus, kuris tuo gyvena, pats priklauso NVO, kuris tiksliai žino, kokių problemų yra šioje srityje, kaip jas spręsti, kokių reikėtų teikti siūlymų. Džiaugiamės, kad mūsų siūlymai buvo išgirsti ir tarybai pirmininkaus nevyriausybininkas, o pavaduotojas, visa taryba padės generuoti mintis, jas toliau spręsti. Vietos valdžios atstovas bus NVO narių tarpininkas ir pagalbininkas NVO.