Kaip visiems pažįstamą silkę paversti išskirtiniu patiekalu pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai.

Verta žinoti kelias subtilybes

Kulinarinis silkės potencialas yra milžiniškas, tačiau mes vis dar esame įpratę ją valgyti tradiciškai, į kompaniją pridėdami bulves, burokėlius, svogūnus ar grybus. Toks tradicinis silkės įvaizdis, anot „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, gali būti siejamas su stipriai įsitvirtinusiais šventinio stalo receptais. Tačiau silkė jau tikrai nėra vien švenčių patiekalas, nes jos bet kurio sezonu metu galima įsigyti dešimtis skirtingų rūšių.

„Mūsų pirkėjai dažniausiai silkę renkasi sūdytą, marinuotą, perka jos filė. Žinoma, šios žuvies pardavimų piką kasmet fiksuojame gruodžio mėnesį, prieš Kūčias ir Kalėdas. Tačiau pastebime bendrą tendenciją – žmonės eksperimentuoja vis dažniau, bando naujus receptus, derindami, pavyzdžiui, kelionėse ar tiesiog parduotuvių lentynose atrastus ingredientus. Tiesa, net ir keliauti toli nereikia, užtektų žvilgtelėti į Žemaitiją, kur gaminamas šmakalas – rūgpienio sriuba su silke, – kalba E. Dapkienė. – Silkės populiarumą neabejotinai palaiko ir jos maistinė vertė. Akivaizdu, jog, rūpindamiesi savo sveikata, vis dažniau silkę renkamės kaip alternatyvą mėsai. Tą rekomenduoja ir mitybos ekspertai.“

Jai pritaria ir Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak kulinarijos ekspertės, silkė išties turtinga tiek naudingosiomis savybėmis, tiek panaudojimo virtuvėje būdų gausa. Tačiau, B. Baratinskaitės teigimu, prieš gaminant šios žuvies kulinarinius šedevrus, verta atsižvelgti į keletą jos paruošimo subtilybių.

„Norintiems sutaupyti laiko virtuvėje, įvairiausių patiekalų gamybai galima rinktis jau paruoštą, kokybišką silkių filė. Tačiau to dalis kulinarų imasi patys. Tokiu atveju, patartina rinktis neišdorotas, silpnai sūdytas silkes, įvertinti žuvies kvapą, kuris turi būti švelnus. Verta atkreipti dėmesį ir į stambumą, nes pasižyminčios stambiomis nugaromis silkės yra sultingesnės. Kitas svarbus dalykas – žuvų akys. Jos turi būti skaidrios, o oda – žvilgėti sidabru. Tuomet, išsirinkus kokybišką silkę, reiktų nuo galvos uodegos link perpjaukite papilvę, švariais pirštais pašalinti vidurius ir plėves. Vėliau – tokia pat kryptimi nulupti odą, tada – per visą ilgį įpjauti nugarą, atskirti vieną žuvies dalį nuo kitos, atsargiai ištraukti pagrindinį kaulą – stuburą“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot „Maximos“ kulinarijos ekspertės, sūraus skonio silkė puikiai dera su saldžiais ingredientais, pavyzdžiui, egzotiškąja papaja. Kviesdama tuo įsitikinti, ji dalijasi receptu, kuriuo vadovaujantis namuose šią žuvį kiekvienas galės pasigaminti tarsi geriausių pasaulio restoranų virtuvėje.

Įkvėpta Italijos: brusketa su silke, papaja ir žirnių daigais

Reikės:

pusės čiabatos,

1 silkės filė,

pusės papajos,

1 skiltelės česnako,

saujos žirnių daigų,

poros gabaliukų marinuotos paprikos,

šlakelio alyvuogių aliejaus,

žiupsnelio malto kumino.

Pirmiausia, supjaustykite čiabatą riekelėmis, tada sudėkite į kepimo formą ir keletą minučių paskrudinkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros. Kol duona skrus, nulupkite papają, supjaustykite ją plonomis juostelėmis, taip pat paruoškite ir papriką. Beje, maisto ekspertė primena, kad vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje.

Tuomet juostelėmis supjaustykite silkę, sukapokite česnaką. Tada išimkite čiabatą, apšlakstykite riekeles alyvuogių aliejumi. Duoną įtrinkite česnaku, dėkite ant viršaus papajos ir silkių juosteles bei paprikų gabaliukus, papuoškite žirnių daigais, užberkite kumino. Skanaus!

„Šis užkandis pagaminamas greitai bei lengvai, o pavaišinti juo galima ir į svečius užsukusius draugus, ir šventinės vakarienės susirinkusius artimuosius. Toks itališkas skrebutis išties turtingas netikėtais poskoniais. Be to, padės šaltuoju sezonu papildyti naudingų medžiagų atsargas organizme“, – sako B. Baratinskaitė.