Ministras beda pirštu

"Atliekų deginimo jėgainės Lietuvoje statytos lietuviškoms atliekoms deginti, tvarkyti – tikrai ne lenkiškoms, bulgariškoms, švediškoms ir taip toliau. Lietuvoje yra problema – pildomi sąvartynai, kurių atstovai teigia, kad neturi kur dėti atliekų. Ir staiga mes sužinome, kad atliekos atvažiuoja iš užsienio ir jos deginamos Lietuvoje. Čia nėra valstybės sprendimai, tai – kūrybingo verslo sprendimai, kuris galimai sukeičia dokumentus, paverčia tas atliekas lietuviškomis ir sudegina lietuviškose krosnyse", – kaip atliekos galėjo patekti į Lietuvą, LNK žinioms aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šiuo metu aplinkosaugininkai atlieka tyrimą, kurioje grandinėje galėjo būti sukeisti dokumentai, kokios įmonės į šią schemą yra įsivėlusios, kodėl lenkiškos atliekos Kaune galėjo nukeliauti į deginimo jėgainę.

"Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiuo metu tikrina galimo pažeidimo dėl atliekų tvarkymo aplinkybes. Kol tyrimas nesibaigė, informacijos apie aplinkybes viešinti negalime, kad nepakenktume tyrimui", – "Kauno dienai" teigė aplinkosaugininkai.

Čia nėra valstybės sprendimai, tai – kūrybingo verslo sprendimai, kuris galimai sukeičia dokumentus, paverčia tas atliekas lietuviškomis ir sudegina lietuviškose krosnyse.

"Kauno diena" rašė, kad dar tik skubant Kaune pastatyti šiukšles deginančią jėgainę, paaiškėjo, kad jai šios žaliavos ateityje gali pritrūkti. Tai prieš ketverius metus patvirtino ir Europos Komisija. Jos atstovų skaičiavimais, trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, kaip planuojama, kogeneracinių elektrinių Lietuvai per daug. Tad buvo nepritarta Lietuvos prašymui Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus. Tačiau tai nesutrukdė tuomečiam premjerui Algirdui Butkevičiui pasirašyti nutarimą, kuriuo Kauno elektrinė pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

Norėjo įteisinti

Prieš keletą metų buvo suaktyvėję ir lobistai, siekiantys įteisinti, kad Lietuvoje būtų galima deginti iš užsienio atvežtas atliekas.

"Ne paslaptis, kad šiandien siekiama įstatymu atverti šiukšlių eksportą, nes akivaizdu, kad degintinų komunalinių atliekų pritrūksime. Prisiminkime 2015 m. spalį, kai Klaipėdos "Fortum" neteisėtai importavo atliekas iš Airijos – iš Klaipėdos "Vakarų krovos" aikštelės buvo išgabenta 2,9 tūkst. t atliekų, kurios buvo sudegintos Klaipėdos elektrinėje. Ministerijai tada pavyko užkirsti kelią kitai atliekų partijai – Airijoje jau buvo kraunamas antras laivas", – "Kauno dienai" yra sakęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Apie Klaipėdos precedentą užsiminė ir dabartinis aplinkos ministras. "Dabar vyksta lygiai tas pats ir čia, Kaune", – pažymėjo S.Gentvilas.

Pasak ministro, yra svarbu užkirsti kelią atliekų importui į Lietuvą. Visgi S.Gentvilas linkęs akcentuoti ne šiukšlių trūkumą, o jėgainių atstovų norą pasipelnyti.

Problema: S.Gentvilas įsitikinęs, kad į Lietuvą iš Lenkijos importuojamos atliekos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Atliekų deginimo jėgainių pajėgumai yra skirti Lietuvos atliekoms apdirbti. Kadangi kitos valstybės to nesusikūrusios, dabar konkuruoja ir Lietuvos jėgainėms sumoka už šią paslaugą daugiau. Joms, greičiausiai, yra paranku už sudeginimą gauti daugiau ir to imamasi. O vilniečių, kauniečių, zarasiškių atliekos nesutvarkomos ir patenka į sąvartynus. Kadangi rudenį turėsime tikrai daug diskusijų dėl sąvartyno taršos mokesčio, kad sąvartynai turėtų tapti istorija, na, akivaizdu, kad reikia išspręsti, jog atliekų deginimo jėgainės sutvarkytų lietuviškas atliekas", – LNK žinioms teigė aplinkos ministras.

Kalbas neigia

Kauno kogeneracinė jėgainė didžiąja dalimi priklauso valstybės valdomai "Ignitis grupei". Mažesnis akcininkas – Suomijos bendrovė "Fortum Heat Lietuva", kuri valdo ir Klaipėdos jėgainę. "Ignitis grupės" atstovai dienraščiui tikino, kad Kaune esą deginamos tik lietuviškos atliekos.

Mūsų šalis turi pirmiau susitvarkyti su savomis šiukšlėmis, kurios dabar vežamos į sąvartynus.

"Kauno kogeneracinė jėgainė nepriėmė ir nepriima atliekų, kurios susidarė ne Lietuvoje. Kaip rodo mūsų dokumentai ir GPAIS sistemos duomenys, visos į jėgainę atgabentos atliekos yra susidariusios tik Lietuvoje", – teigė "Ignitis grupė" Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Jis nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas Kauno kogeneracinėje jėgainėje dar liepos mėnesį atliko patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatė.

"Nepaisant to, Aplinkos ministerijai paskelbus, kad į Lietuvą galimai gali būti importuojamos atliekos tikslu ne perdirbti, o kitaip sutvarkyti (pašalinti sąvartynuose arba sudeginti), Kauno kogeneracinė jėgainė oficialiai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Departamento prašoma nurodyti, kokios įmonės atlieka neteisėtą veiklą.

Jei paaiškėtų, kad Kauno kogeneracinė jėgainė turi sutarčių su įmonėmis, kurios neteisėtai į Lietuvą importuoja atliekas su tikslu jas deginti bei klastoja atliekų galutinio susidarymo vietą nurodančius dokumentus, jėgainė iš karto nutrauktų su jomis sutartis", – teigė A.Ketlerius.

Kauno kogeneracinė jėgainė šiuo metu energijai gaminti per metus panaudoja 200 tūkst. tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, kurias jai tiekia regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei nepavojingų pramoninių atliekų tvarkytojai.

"Šiuo metu įmonė nėra pajėgi sutvarkyti visas jai siūlomas pristatyti atliekas, todėl reikšmingas kiekis atliekų vis dar patenka į sąvartynus, taip teršiant aplinką ir nusižengiant europiniams atliekų sutvarkymo hierarchijos principams", – tikino A.Ketlerius.

Dienraštis primena, kad Kauno kogeneracinė jėgainė veikia Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir komercinę veiklą pradėjo 2020 m. lapkritį. Dar statant jėgainę buvo kilęs Ramučių bendruomenės pasipiktinimas dėl planuojamų deginti atliekų kiekių. Jau tada vietiniai gyventojai įtarė, kad ateityje gali būti, jog Kauno jėgainėje bus deginamos ne tik aplinkinių regionų, bet ir kaimyninių valstybių šiukšlės, nes kitu atveju jėgainė esą neturės pakankamai atliekų, kad jiems apsimokėtų tokia veikla.

Precedentas Klaipėdoje

Prieš šešerius metus jau būta panašaus atvejo Klaipėdoje, kur veikia "Fortum" atliekų deginimo jėgainė. Į uostamiestį iš Airijos buvo atgabentos atliekos, kurios vėliau tvarkytos nusikalstamai. Beveik 3 tūkst. tonų atliekų turėjo būti tik išrūšiuotos, tačiau, kaip teigiama, jos buvo sudegintos.

Pagal tuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų įvežimą bei tolesnį jų tvarkymą, buvo nedraudžiama į šalį įvežti atliekas tolesniam jų rūšiavimui, tačiau griežtai neleidžiama deginti ar sąvartynuose laidoti atgabentas šiukšles.

"Prieš kurį laiką savivaldybę pasiekė žinia, kad į vieną krovos kompaniją yra atvežtos atliekos. Tai kėlė mus informavusių žmonių susirūpinimą. Nedelsdamas liepiau atlikti tyrimą. Tai buvo padaryta", – tuomet aiškino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Minėtą tyrimą atliko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Iš tuomet pateiktų tyrimo išvadų galima daryti prielaidą, kad būta neteisėto atliekų įvežimo ir, kaip manoma, atkeliavusios atliekos nebuvo rūšiuotos, o sudegintos "Fortum Klaipėda" jėgainėje.

Tyrimo metu buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir nustatyta, kad į bendrovės "Vakarų krova" aikštelę laivu "Kinne" iš Airijos įmonės "Foras Fuels Ltd." buvo atvežta ir iškrauta apie 3 tūkst. t mechaninio apdorojimo atliekų. Šios atliekos į Lietuvą buvo įvežtos pagal Aplinkos apsaugos agentūros bendrovei "AV Investicija Plius" išduotą leidimą. Šis dokumentas minėtai bendrovei suteikė teisę į Lietuvą įvežti atliekas, bet tik jų rūšiuoti bendrovės atliekų tvarkymo įrenginyje Panevėžyje, o ne deginti.

Vis dėlto tyrimo metu paaiškėjo, kad tuomet šios atliekos iš uosto buvo išvežtos ne į Panevėžį, o į uostamiestyje veikiančią termofikacinę jėgainę "Fortum Klaipėda" ir čia sudegintos.