Neigiamai suveikė žmogiškasis faktorius

„Oficialios informacijos nėra. Aišku tik tai, kas nutiko tecniškai – feisbuko serveriai, kurie yra išmėtyti visame pasaulyje, nustojo siųsti signalą į internetą. Atrodytų, lyg kažkas jiems išjungė kabelius“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, kodėl tai įvyko, galimos dvi versijos: galbūt feisbuko tinkle buvo diegiami atnaujinimai arba šiuos atnaujinimus įdiegė tie, kurie nesusiję su šiuo socialiniu tinklu. Tačiau ar tai buvo kibernetinė ataka M. Ubartas teigė tvirtinti negalintis, nes apie tai nėra daug informacijos. „Greičiausiai. vienu ar kitu būdu žmogiškasis faktorius šiuo atveju suveikė neigiamai“, – tarstelėjo jis.

Kas nukentėjo labiau?

Tačiau iš to, kas skelbta viešai, „Infobalt“ vadovo teigimu, feisbuko ir kitų programėlių neveikimas esą nebuvo susijęs su asmeninės vartotojų informacijos nutekinimu, veikiau – su visa socialinio tinklo infrastruktūra – vidiniu tinklu.

„Užtruko, nes jie patys save pametė. Inžinieriai, kurie dirbo nuotoliniu būdu, negalėjo prie nieko prisijungti, nes net tie, kurie norėjo įeiti fiziškai, neveikė jų atidarymo kortelės, kadangi visa sistema yra sujungta į vieną branduolį. Kai ta sistema nustojo šviesti į platųjį pasaulį, jos tiesiog niekas neatpažino. Todėl jiems labai ilgai užtruko grįžimas prie funkcionavimo“, – detalizavo M. Ubartas.

Kas nukentėjo labiau – vartotojai, kurie septynias valandas negalėjo prisijungti prie savo feisbuko paskyrų, ar galbūt pats Markas Zuckerbergas, kuris prarado milijardus, o gal, pavydžiui, žmonės, nvestavę į feisbuko akcijas?

Nukentėjo reklamos tinka, o žmonės perėjo į kitus kanalus – operatoriai džiaugiasi trim keturiais kartais išaugusiais SMS žunučių kiekiais.

„Žiūrėkime kompleksiškai: jei mes sakome, kad M. Zuckerbergas per vieną dieną neteko 6 milijardų, tai nėra taip, kad iš jo sąskaitos dingo 6 milijardai. Tai yra jo akcijos, kurios, jei būtų buvusios parduotos prieš dieną arba po dienos – (pelno) skirtumas būtų 6 milijardai. Tai yra tokie „oriniai“ pinigai, nes jis nei tas akcijas perka, nei parduoda – jis jas laiko. Investuotojai, aišku, jeigu buvo tokių, kurie investavo tikėdamiesi pakilimo, nukentėjo. Jei buvo tokių, kurie investavo ne savais pinigais, taip pat galėjo nukentėti. Nukentėjo reklamos tinka, o žmonės perėjo į kitus kanalus – operatoriai džiaugiasi trim keturiais kartais išaugusiais SMS žunučių kiekiais“, – sakė M. Ubartas.

Du nepatogumai vienu metu

Duomenų mokslininkė Frances Haugen buvo pranešusi apie galimai kenkėjišką feisbuko veiklą – apeliuota į paauglių psichinę sveikatą. Kaip manote, nuo ko feisbukas nukentėjo labiau – techninio gedimo ar šio teisminio proceso, kuris tikrai greitai nesibaigs, – žurnalistai pasiteiravo „Infobalt“ vadovo.

„Techninis gedimas truko šešias valandas ir liko nemaloniu prisiminimu, o teisminis procesas bus ilgas ir skaudus ieškant atsakymų, kaip šiuolaikinė visuomenė turi gyventi decentralizuotoje informacinėje sklaidoje. Dar pridėkime ir tai, kad decentralizuota sklaida gali būti dezinformacija ir anonimiškai platinami dalykai, už kurių tam tikri individai gali užkibti ir pradėti didelio masto manipuliacijas. Tuo feisbukas jau buvo apkaltintas ir anksčiau. Turėjome Kembridžo analitiko skandalą, kai buvo rasti psichologiniai būdai įteigti žmonėms arba paskatinti jų emocijas rinkimuose. Mes turėjome skandalą dėl savarankiško Donaldo Trampo išnykimo po Kapitolijaus skandalo. Dabar mes turime dar vieną duomenų mokslininkės pareiškimą, kad buvo prioretizuojami komerciniai tikslai prieš moralinius. Šis naratyvas bus ilgai ir mes kaip visuomenė ieškosime, ir, aš tikiu, kad rasime, kaip mes turime gyventi virtualioje erdvėje, kad vis dar laikytumėmės visuomeninių ir socialinių normų, nes tai, kad yra „botai“, netikros paskyros, kad iš vienų jėgų yra skleidžiama dezinformacija prieš kitas ir žaidžiami netgi geopolitiniai žaidimai, – su tuo mes kol kas nežinome, kaip dorotis, ir, manau, kad turėsime surasti. Kalbama, kad reikia didinti reguliavimą, kalbama, kad mums gali padėti dirbtinis intelektas, arba tai, kad turi būti nustatytos moralės normos. Tai šių atsakymų mes dar neturime ir ilgai ieškosime, ir jei paaiškės, kad buvo išpūstas komercinis burbulas, greičiausiai, jį bus bandoma išleisti“, – svarstė M. Ubartas.

Pasiutpolkė kainų rinkoje

Kalbėdamas apie septynias valandas neveikusį feisbuką, ekonomistas Žygimantas Mauricas neslėpė – buvo daugybė emocijų, kurios netruko peraugti į faktinį rezultatą – pakankamai ženklų akcijų kainų kritimą. Jos per dieną nukrito 5 proc., vėliau nežymiai atsistatė.

„Jei paverstume šiuos procentus į milijardus, milijardų yra labai daug. Ir tai iš dalies yra susiję su tuo, kad šiuo kriziniu laikotarpiu akcijų kainos yra labai pakilusios – ypač technologinių bendrovių. Atsirado labai daug smulkiųjų investuotojų, nes žmonės sėdėjo namuose, dėl karantino ribojimų neturėjo ką veikti, gavo papildomų pinigų ir investavo į akcijas. Šie investavimai buvo ne racionalūs, o labiau emociniai, t. y. aš perku daiktą, kuriuo naudojuosi. Jei aš naudojuosi feisbuku ir jis man patinka, tada jį perku, ir tokiu būdu kaina buvo pakilusi beveiki iki 100 proc. lyginant su prieškriziniu lygiu. Emocijų ir neapibrėžtumų yra labai daug. Tam tikrų akcijų dinamika panašėja į kazino – juda ne racionaliai, o emociškai, akcijų kainos kritimas buvo susijęs su emocija“, – detalizavo ekonomistas.

Paklaustas, kas labiausiai dėl feisbuko tinklo gedimo nukentėjo Lietuvoje, Ž. Mauricas teigė, kad vertinti yra sunku, tačiau jis paminėjo, kad tai galėtų būti reklama bei nuomonės formavimo lyderiai. 

Žaidimas ar realus uždarbis?

Ar verta pirkti tokių įmonių kaip feisbukas akcijas? Ar tai tik žaidimas, ar iš to galima realiai užsidirbti? – teiravosi žurnalistai. „Užsidirbti galima, nes tų įmonių akcijos eilę metų kyla. Aišku, kintamumas taip pat didėja, todėl patarimas – nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir nebūtinai pirkiti tik tuos daiktus, kuriuos patys naudojate ir kurie jums patinka, nes tai, kas patinka jums, nebūtinai patinka kitiems. Taip dažniausiai yra padaroma didelė klaida – investuojant į tuos dalykus, kuriuos mes matome ir naudojamės kiekvieną dieną. Geriausi dalykai kartais ateina iš ten, iš kur mažiausiai tikimės“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Taip dažniausiai yra padaroma didelė klaida – investuojant į tuos dalykus, kuriuos mes matome ir naudojamės kiekvieną dieną. Geriausi dalykai kartais ateina iš ten, iš kur mažiausiai tikimės.

Pasak ekonomisto, feisbukui reikės įdėti vis daugiau pastangų, kad atstatytų savo reputaciją. „Socialiniai tinklai Jungtinėse Amerikos Valstijose anksčiau buvo kaip „laukiniai Vakarai“ – kas norėjo, registravosi, ką norėjo, tą rašė, ir panašiai. O dabar bus reikalaujama vis daugiau ir daugiau kontrolės, įmonės turės daugiau investuoti. Gali būti, kad tokių platformų aukso amžius jau baigiasi ir tikrai sunku prognozuoti, kaip vystysis kaina ateityje, turint omenyje, kad ir palūkanų norma, tikėtina, netolimoje ateityje išaugs. Gali būti visko“, – svarstė jis.