„Panašaus vaizdo ir tikėjomės. Yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti. Tikiuosi, kad kitame mače vaizdas bus daug geresnis“, – dėstė treneris.

– Kur buvo didžiausios Lietuvos rinktinės problemos?

– Ginantis vaizdas nebuvo blogas. Varžovai pradėjo rungtynes metimais beveik iš vidurio. Keli metimai buvo tikrai sudėtingi. Puolėme tragiškai, forsavome žaidimą pametę galvas. Prametėme daug laisvų metimų. Viskas susiveda į pirmųjų rungtynių jaudulį. Varžovaipaspaudė mūsų gynėjus ir priėmėme ne geriausius sprendimus. Po pertraukos pradėjome pataikyti ir žaidimas tapo lengvesnis.

– Kurie krepšininkai tuo sunkiausius metu padėjo sukontroliuoti situaciją?

– Nenorėčiau išskirti vieno. Nors gal galiu. Labai patiko, kaip Lukas draskė varžovų gynybą, kaip pats gynėsi, kokį kontaktą primetė. Statistikos protokole to nesimato, bet jis buvo toks, su kuriuo aikštėje jautiesi ramiau. Momentais tiek Mantas gerai atrodė, momentais Rokas gerai vadovavo komandai. Mantas po to paėmė pabaigą į savo rankas.

– Kodėl Mariui Grigoniui iki pabaigos taip nesisekė?

– Marius yra žaidėjas, iš kurio laukčiau mažiausiai nervingumo. Jis kaip tik yra toks, kuris visada pasiruošęs žaisti, draskyti. Bet šiandien pirmas jo išėjimas buvo... Dėl per didelio noro atsirado tos klaidos. Mes jam rodysime, koreguosime. Tačiau agresyvumas, noras – viskas turi likti toks, kokį Marius ir turi. Dėl to jis ir yra tokio lygio žaidėjas. 

– Labai agresyviai buvo atakuojamas Jonas Valančiūnas. Ar turite tam paruošę atsakomųjų veiksmų?

– Variantų yra ir kitokių, juos bandėme ir per draugiškas rungtynes. Bet su Domantu ta pati gynyba atrodė visai kitaip. Jis truputį mobilesnis ir šiek tiek aukščiau pasitikdavo gynėją. Tada viskas veikė puikiai. Taip, momentais ir Jonas turėjo būti aukščiau, ir daugiau kontakto reikėjo iš gynėjų.