„Valstybinė darbo inspekcija turi stiprinti savo pajėgumus ir atskirai nuo 2022 metų turėtų turėti naują skyrių, kuris rūpintųsi būtent tik psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, kuri sukuriama darbe, užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais ir kad tos sąlygos po truputį keisis“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

Ji taip kalbėjo po trečiadienį vykusios diskusijos su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais dėl mobingo problemos verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose.

Ministrė pabrėžė, kad problema dėl darbuotojų psichikos sveikatos darbe turėtų būti sprendžiamos ne po pavienių tragiškų atvejų.

„Norėčiau akcentuoti, kad pavienės tragedijos, kurios atsitinka, nebeturėtų būti atspirties taškais sistemiškai spręsti problemas. Šitą mes turėtume daryti nuosekliai ir visada“, – teigė ministrė.

Ji tvirtino, kad institucijos mobingą patiriantiems darbuotojams yra pasiruošusios padėti ir dabar, tad ragino darbuotojus kreiptis pagalbos.

„Svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas – kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos, nes institucijos yra pasiruošusios padėti, veikia ir anoniminės linijos, bent jau medikams, kur galima skambinti ir registruoti galimus mobingo atvejus“, – kalbėjo M. Navickienė.

„Smurto visuomenė“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat pabrėžė, kad problemos dėl mobingo darbe ateina iš visuomenės, kadangi ji vis dar toleruoja smurtą.

„Svarbu pabrėžti tai, ką sakė psichikos sveikatos ekspertai šiandieniniame susitikime – mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Aš norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji teigė, kad profsąjungos ir darbdaviai žada atkreipti dėmesį į mobingo problemas ir darbuotojų psichinę sveikatą.

„Tai kol kas nėra tinkamą vertę turinti aplinkybė kalbant apie darbo santykių kokybę ir šiandien mes kalbėjome apie tai, kad tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai atkreips daug didesnį dėmesį, kad ši aplinkybė yra reglamentuota, jai tiesiog reikia suteikti daug didesnį dėmesį“, – teigė ministrė.

Vis dėlto, ji nesiūlo keisti įstatyminio reguliavimo.

„Vien tik reguliavimu proveržio čia mes neturėsime, tai yra bendros organizacinės kultūros klausimai, kurie irgi turi po truputį keistis (...) Svarbiausia, kad tiek profsąjungos, tiek darbdaviai, tiek kontroliuojančios institucijos turėtų bendrą tikslą – kad psichinis smurtas darbo vietoje nebebūtų toleruojamas“, – teigė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos diskusija vyko praėjus kelioms dienoms po Respublikinės Šiaulių ligoninės jaunos medikės mirties.

Anksčiau šią savaitę skelbta, kad teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.

Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad medikė šių metų kovą buvo kreipusis į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją ir prašė įpareigoti ligoninės administraciją jos nepersekioti bei panaikinti tarnybinį įspėjimą, tačiau skundą atsisakyta nagrinėti, nes jis „nepriskirtinas komisijos kompetencijai“.

Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo.

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė BNS sakė, kad Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre dirbusi anesteziologė-reanimatologė gydymo įstaigoje dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki šių metų gegužės 6 dienos, kai buvo atleista.