„Praėjusi valdžia lyg ir pradėjo daryti (planą – ELTA), mes kritikavome, kad nebuvo pakankamai įtraukti socialiniai partneriai. Tada atėjo nauja Vyriausybė, jie viską išbraukė ir pradėjo daryti nuo nulio. To proceso, kurį pradėjo daryti nuo nulio, niekas nederino, nors EK siuntė žinutę ne tai kad derinti reikėtų, bet kad planas turėtų būti rengiamas kartu su socialiniais partneriais. Čia ne derinimo klausimas, čia yra komandinis darbas, kai padarai kartu projektą ir tada pristatai visuomenei derinti pastaboms ir pasiūlymams“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, planas profsąjungoms susipažinti buvo atsiųstas penktadienio vakarą.

„Tai, ką pamatėme, buvo tik penktadienį, šeštą vakaro atsiųsta nuoroda pasižiūrėti. Yra 187 puslapiai, per penkias dienas reikia peržiūrėti ir surašyti pastabas. Bus labai sunku. Praktiškai EK sąlyga nebuvo įvykdyta“, – sakė LPSK vadovė.

I. Ruginienė priminė, kad profsąjungos kritikavo ir ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, todėl teigiamai vertino dabartinio Ministrų Kabineto sprendimą ekonomikos gaivinimo planą parengti iš naujo.

„Mes tada DNR planą kritikavome, nes atrodė, kad nepagrįstai daug dėmesio skirta statybos ir infrastruktūros darbams. Kalbėjome, kad viešąjį sektorių turėtume tobulinti, kad kiekvienam gyventojui turi būti prieinamos kokybiškos ir nemokamos paslaugos, trūko ir investicijų į darbuotojus. Teigiamai vertinu, kad Vyriausybė perrašė projektą, bet koks dabar yra planas, sunku pasakyti, nes mes tame procese nedalyvavome“, – sakė I. Ruginienė.

„Tai vienas labai didelis minusas. Mes per tam tikrą konsultaciją su EK teikėme tokią pastabą ir bus dar viena konsultacija, tai mes tikrai apie tai kalbėsime“, – pridūrė LPSK vadovė.

Savo ruožtu A. Romanovskis taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju didžiausias iššūkis, tenkantis socialiniams partneriams – peržiūrėti pateiktą planą per itin trumpą laiką.

Didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo.

„Šis planas formuotas pagal bendrą europinę darbotvarkę, visas suskirstymas ateina iš europinės vizijos, tad jo logika ir kryptys, kurios yra pasirinktos, iš principo yra teisingos: jos jau buvo žinomos ir iki praėjusio penktadienio. Visgi didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo. Gal ten bus kažką bandoma išplėtoti ir gausime daugiau atsakymų į klausimus“, – svarstė jis.

A. Romanovskis pabrėžė, kad socialinių partnerių resursai yra pernelyg riboti pateikto plano greitai peržiūrai.

„Tiek mūsų žmogiškieji ištekliai, tiek resursai yra riboti, lyginant su valstybės tarnyba. Socialiniai partneriai nėra kokios nors supranacionalinės organizacijos. (...) Viskas daroma iš dalies paskutinę minutę ir duodami neadekvatūs terminai pastaboms ir refleksijoms teikti“, – akcentavo jis.

Anot A. Romanovskio, kol kas vis dar neaišku, kokias priemones ketinama pasitelkti siekiant įvykdyti kai kuriuos tikslus, numatytus „Naujos kartos Lietuvos“ projekte.

„Pirmiausia reikia suvokti ir įsisąmoninti, kas yra visų tų sričių viduje. Bendriniams dalykams tikriausiai būtų sunku pasiginčyti: mes visiškai pritariame, kad galime eiti žaliojo kurso, skaitmenizacijos, tiek struktūrinių reformų linkme. Tačiau viskas atsiremia į tai, kokios priemonės bus taikomos tiems tikslams pasiekti. Jau nekalbant apie tai, koks procesas bus vėliau, kaip tos priemonės bus derinamos, kaip socialiniai partneriai bus įtraukti mums dar kol kas yra terra incognita“, – teigė jis, pridurdamas, jog kol kas yra daugiau klausim, nei atsakymų.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.