Nuo šio trečiadienio muziejuje skelbiamas idėjų konkursas „Pasakų namo vizija“ IV – XII klasių mokiniams. Darbus reikėtų pateikti Vaikų literatūros muziejui iki gegužės 20 dienos. Muziejaus atstovai teigia laukiantys lankytojų, kurių amžius – neribojamas (nuo dvejų iki šimto dvejų metų!) fantazijos skrydžio. Suaugę kviečiami mintimis grįžti į vaikystę, prisiminti pasakas ir siūlyti viską, kas šauna į galvą. Lankytojų siūlymai suguls Vaikų literatūros muziejaus veidaknygėje. O kadangi „Pasakų namas“ (kaip dažnai pavadinamas Vaikų literatūros muziejus) – stebuklų vieta, čia viskas gali tapti realybe.

Neretas suaugęs, atėjęs į muziejų ir pavartęs savo vaikystės knygas, atranda, kad jo paties vidinis vaikas tebegyvena širdyje, ištroškęs pasakų ir stebuklų.

Pravėrus šio muziejaus duris, anot muziejininkės Vilmos Danguolės Petrikienės, galima iš pilkos gatvės realybės patekti į 100 ir dar vienos pasakos pasaulį, o apsivilkus burtų keliu išsitrauktą personažo kostiumą ar pro liuką įsiropštus į … kosminį laivą, keliauti per pasakų erdves. Neretas suaugęs, atėjęs į muziejų ir pavartęs savo vaikystės knygas, atranda, kad jo paties vidinis vaikas tebegyvena širdyje, ištroškęs pasakų ir stebuklų.

„Po pirmo apsilankymo dažniausiai sugrįžta darsyk, ir nebe vienas, o su savo, draugų ar giminės vaikais, su mokiniais, jei yra mokytojas. Nes muziejuje vyksta daugybė edukacinių užsiėmimų, renginių, net gimtadienio šventės. Na, vyksta tuomet, kai karantinas neriboja“, – pasakoja muziejininkė.

Kartais šį „Pasakų namą“ aplanko architektai, paveldosaugininkai, istorikai, žurnalistai, besidomintys tarpukario modernizmu ir garsiu namo šeimininku – advokatu, politiku Mykolu Sleževičiumi, kuris buvo Lietuvos valstybės kūrėjas, ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro pareigas 1918–1926 metais. Muziejaus pranešime pabrėžiama, kad 1932-aisiais pastatytas namas buvo vienas moderniausiai ir prabangiausiai įrengtų Kaune, su galinga šildymo sistema ir šachta liftui, šeimininko žmonos, dantų gydytojos. kabinetu ir dolomito židiniu, ištaigingais vidaus bei lauko laiptais, pusapvaliais langais ir lenktomis sienomis.

O kadangi viskas per laiką paseno, apsilaupė, tai šiuo metu rengiamasi pastato restauracijai. „Tuo pačiu – muziejaus atnaujinimui, papildomų patalpų įveiklinimui ir, aišku, ultramodernios ekspozicijos sukūrimui. Vienintelį šitokį lietuvių vaikų literatūrai skirtą muziejų dažnai pavadiname „Pasakų namu“. O pasakoms būdinga neribota fantazija. Tad leidžiamės svajoti ir mes – rašomės idėjas, braižome planus su būsimų pasakų tuneliais, piešiame maketus, „perdažome“ sienas, projektuojame erdves, domimės hologramomis ir kitokiais techniniais skaitmeniniais stebuklais… Keliaudamos po Europą, lankėmės panašaus pobūdžio muziejuose ir pilnos įspūdžių generavome naujus sumanymus. Gal kartais virš realybės ir galimybių ribos“, – priduria Vaikų literatūros muziejaus muziejininkė V.D. Petrikienė.