Tarptautinis įvertinimas

„Liaudiškai kalbant, pasiekimas – kosminis“, – atviravo Lietuvos 470 asociacijos prezidentas Antanas Juodsnukis.

Lietuva pasirinkta vienbalsiai – aplenkti septyni konkurentai, norėję organizuoti 2023-ųjų pasaulio čempionatą.

„Pradžioje nelabai supratau, kas įvyko. Po to atėjo šilta euforija – per tiek metų pagaliau kažko pasiekėme. Malonus jausmas“, – prisiminė A. Juodsnukis.

Galimybė surengti tarptautinį renginį – daugelio metų darbo vaisius.

„Ilgai prašėme, įrodinėjome. Dvejus metus iš eilės – 2018 ir 2019 m. – organizavome Rytų Europos čempionatą. Visi liko patenkinti. Įrodėme, kad galime organizuoti ir didesnius renginius“, – paaiškino A.Juodsnukis.

Jis džiaugiasi, kad čempionatas – puiki proga pareklamuoti mūsų šalį.

Lietuvos 470 asociacijos nuotr.

„Po rinkimų pribėgo italas su telefonu prašydamas parodyti, kur ta mūsų Nida. Sakau – tikrai ne Mozambike, įsivesk į paiešką Lietuvą. Jis juokiasi – žino, kur Lietuva, bet kaip atrodo Nida, tikrai neįsivaizduoja“, – pasakojo A.Juodsnukis.

Kol kas buriuotojų varžybos planuojamos Nidoje, tačiau asociacijos vadovas neatmeta, kad vieta galėtų keistis.

„Šiandien geriausia buriuotojų meka dėl Parnidžio kopos yra Nida. Nors ten yra bėdų su laivų parkavimu. Šiaip Lietuvos bėda – akvatorijos. Neturime normalios buriavimo infrastruktūros. Didžiausią buriavimo mokyklą turime Kaune. Bet Kauno mariose – daug dumblo, o vasarą – silpni vėjai“, – teigė A.Juodsnukis.

Varžybos planuojamos 2023-ųjų vasarą. Tiksli jų data paaiškės vėliau.

„Prieš Olimpines žaidynes vyksta vadinamoji testinė regata, kur susirenka visų klasių atstovai. Renginys vyks Hagoje, tik tarptautinė buriavimo federacija dar nepaskelbė datų. Kai paskelbs, nustatysime ir šio čempionato datas“, – paaiškino A.Juodsnukis.

Simbolinės varžybos

Lietuvoje vyksiantis čempionatas kaip tik sutaps su seniausios olimpinės klasės jubiliejumi. 2023 m. keturių metrų septyniasdešimties centimetrų ilgio laivų klasė minės savo šešiasdešimtmetį.

Būtent šioje klasėje Lietuvos atstovai pirmą kartą pasirodė Olimpinėse žaidynėse.

1992 m. Barselonoje plaukę Raimondas Šiugždinis ir Vaidas Balčiūnas džiaugėsi, kad būsimam čempionatui pasirinkta Lietuva.

„Šaunu – kiekvienos tarptautinės varžybos populiarina sportą“, – sakė R.Šiugždinis.

„Labai lauksiu, bus įdomu pasižiūrėti, gal pažįstamų trenerių sutiksiu“, – džiaugėsi V.Balčiūnas.

Nors nuo pasirodymo Barselonoje prabėgo daug metų, dviviečių jachtų klasė iki šiol kelia sentimentų abiem Lietuvos atstovams.

„Prieš keletą metų, kai buvo atkuriami šios klasės čempionatai Lietuvoje, teko ir dalyvauti. Jaunimą dar pavyko aplenkti. Bet dabar metai nebeleidžia lakstyti. Aš su savo šimtu kilogramų jau ne kaip atrodau laivelyje, kurio bendras svoris 120 kg“, – juokėsi V.Balčiūnas.

„Prieš kokius dešimt metų dar ir paburiuodavau su ta jachta. Bet laikas praėjo, dabar jau buriuoja kiti“, – teigė R.Šiugždinis.

Buriuotojai sako, kad 470-toji klasė per dešimtmečius pasikeitė.

„Nors atsirado seniai, ši klasė iki šiol yra sportiška, greita ir vis dar šiuolaikiška. Viskas tobulėja. Stiebai iš medinių tapo aliuminiais. Kai kuriose klasėse imtas naudoti anglies pluoštas. Atsirandant naujoms detalėms, gimsta ir visiškai naujos buriavimo technikos“, – paaiškino R.Šiugždinis.

Brangus sportas

Keturių metrų septyniasdešimties centimetrų ilgio jachtos ypatingos ir savo kaina. Kadangi laive plaukia du žmonės, dvigubai išauga pasiruošimo kaštai. Metams treniruočių ir varžybų 470 klasės laivo komandai reikia iki 60 tūkst. eurų.

„Naujas laivas kainuoja 14–17tūkst. eurų. Iš pradžių gali nusipirkti padėvėtą už tris keturis tūkstančius eurų. Bet jei nori sportuoti aukšto lygio laive, reikės rėmėjų“, – tikino V.Balčiūnas.

Suvaldyti dvivietę jachtą – rimtas iššūkis. Varžybose svarbus ne tik fizinis, psichologinis pasiruošimas, bet ir naudojama technika. Fizikos žinios taip pat praverčia.

„Priešininkų daug. Plaukia visas laivynas. Kovoji ne tik su priešininku, bet ir vertini gamtą, reguliuoji jachtą. Nuo vėjo stiprumo priklauso burių, stiebo konfigūracijos. Svarbios ir bangos“, – kalbėjo R.Šiugždinis.

Tačiau svarbiausia sporte – emocijos.

„Vieni bėgioja ir stengiasi pagerinti rezultatą, kiti mėto į krepšį. Man malonumą suteikia kova ir buvimas ant vandens“, – teigė R.Šiugždinis.

„Labiausiai žavi azartas. Kai plauki, kovoji – išsiskiria adrenalinas“, – pridūrė V.Balčiūnas.