Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad, taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 metais bendras keleivių skaičius gali pasiekti 2,7 mln., o visuose trijuose oro uostuose būtų aptarnauta apie 30 tūkst. skrydžių. A. Stikliūno teigimu, tai sudaro apie 40–50 proc. viso 2019 m. lygio.

„Taip pat turime preliminarius planus iš oro bendrovių, ko galime tikėtis šį vasaros sezoną, kuris prasidės šį sekmadienį ir tęsis iki spalio pabaigos. Vien balandžio mėnesį oro bendrovės yra numačiusios atkurti dar papildomai septyniolika krypčių į skirtingus Europos oro uostus. Tad bendrai iš Lietuvos oro uostų gruodžio mėnesį planuojame turėti 38 maršrutus“, – žurnalistams trečiadienį teigė jis.

„Jei pandeminė situacija gerės ir visos taikomos priemonės (...) pasiteisins, aplinkybės bus tokios, jog tiek oro uostai, tiek oro bendrovės galės atkurti keleivių ir skrydžių srautus, vasarą planuojame pasiūlyti virš 80 krypčių“, – pridūrė A. Stikliūnas.

Visgi paklaustas apie galimybes įsigyti pigių skrydžių bilietus, LTOU atstovas teigė, jog tai priklausys nuo konkurencinės aviakompanijų aplinkos.

„Aviakompanijos viešai skelbia, kad jos pasiryžusios konkuruoti tarpusavyje bei eiti į tas rinkas, kuriose iki šiol nebuvo, ir užimti kitų aviakompanijų vietą. (...) Tad bendros tendencijos tokios, kad, jei bus palankios aplinkybės konkurencinei aplinkai, tikrai galima tikėtis ir pigių kelionių, tačiau neverta tikėtis, kad visos jos bus pigios. Nes kai kur tikrai egzistuoja paklausa ir dabar, ir skrydžių užimtumas yra nemažas“, – akcentavo jis, pridurdamas, kad tikėtis bilietų kainų kritimo populiariausiomis emigracinėmis kryptimis neverta.

Anot A. Stikliūno, 2021 metais planuojamos bendros investicijos oro bendrovių vykdomiems skrydžiams skatinti turėtų didėti ir sudaryti apie 10,6 mln. eurų, kai 2020 metais jos sudarė apie 8 mln. eurų.

Jo teigimu, siekiant kuo spartesnio ir efektyvesnio aviacijos sektoriaus atsigavimo, šiais metais bendrosios investicijos skrydžiams skatinti perkopė 10,6 mln. eurų. Kiek daugiau nei pusę šios sumos (5,8 mln. eurų) sudaro Lietuvos oro uostų investicijos bei planuojamos nuolaidos, kitą dalį skiria LTOU partneriai per įvairias programas: Susisiekimo ministerija skyrė 1 mln. eurų skrydžių skatinimui pagal De Minimis priemonę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi skirti 3,8 mln. eurų pagal viešosios paslaugos įsipareigojimo priemonę.

Teigiama, kad bendruose projektuose sprendimų skrydžių skatinimui ieškoma taip pat ir su „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, „Kaunas IN“, asociacija „Klaipėdos regionas”, „Investuok Lietuvoje“ atstovais.

A. Stikliūno teigimu, bendros skiriamos investicijos, jų tęstinumas bus esminis faktorius, lemsiantis Lietuvos oro uostų konkurencingumą visame regione.

„Dėl oro bendrovių pritraukimo Lietuvos oro uostams tenka konkuruoti su kitais panašaus rinkos dydžio Europos oro uostais. (...) Čia svarbus vaidmuo tenka ir bendram valstybės paramos paketui, turizmo skatinimo organizacijoms, nes bendrovės renkasi ne oro uostą, o šalį, į kurią vykdys skrydžius“, – teigė LTOU atstovas.

Skaičiuojama, kad 2020 m. keleivių skaičius Europos oro uostuose krito vidutiniškai 66 proc., o nuostoliai siekė apie 118 milijardų dolerių. COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė ir Lietuvos oro uostų aviacijos rezultatus. Palyginti su 2019 m., keleivių skaičius pernai smuko 72 proc., o skrydžių mažėjo perpus.

Vieninteliai rodikliai, kurie pagerėjo, – pervežtų krovinių skaičius, augęs 16 proc., ir nepakitęs veikusių oro bendrovių skaičius.

Nepaisant aviacijos industrijai milžiniškų iššūkių sukėlusių 2020-ųjų, A. Stikliūno teigimu, šių metų pabaigoje planuojama pasiekti daugiau nei 50 proc. įprasto mėnesinio keleivių srauto (2019 metų laikotarpio), o mėnesinis skrydžių skaičius metų gale, prognozuojama, gali siekti 70 proc. 2019 metų vidutinio mėnesinio srauto.