Jautrus akušerės kreipimasis

Pirmoji prie sausio 4-ąją palikto vaikiuko, kuriam tuomet tebuvo 3–5 dienos [5], suskubusi akušerė Marija netrukus po įvykio viešai dėkojo jo mamai už tai, kad paliko jį saugioje vietoje, tačiau maldavo ir iki šiol prašo apsigalvoti, ryžtis pačiai auginti mažylį.

Mamai ji žada finansinę ir kitokią pagalbą. Pagalbos siūlymų po jos postu feisbuke pasipylė ir iš kitų žmonių.

„Man taip suspaudžia širdį, ašaros rieda skruostais ir galvoje vienintelė mintis: „Kaip gi mažylio mamai dabar reikės gyventi?“ Nueinu, tyliai paverkiu ir mintyse padėkoju mažylio mamai, kad nepaliko savo berniuko kažkur šalti lauke“, – dėkojo medikė.

Ji minėjo, kad mama gali apsigalvoti per tris mėnesius. Šiai dienai likęs kiek mažiau nei mėnuo. „Pažadu Jums visokeriopą pagalbą, tame tarpe ir finansinę. Na, o jei taip nenutiktų, linkiu mažyliui pačios nuostabiausios šeimos“, – teigė kaunietė.

Kauno ligoninės nuotr.

Kol kas neatsiliepė

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė portalą kauno.diena.lt informavo, kad palikto kūdikio tėvai dėl vaiko susigrąžinimo kol kas nesikreipė.

„Gyvybės langelyje palikto kūdikio įvaikinimo procesą galima pradėti tik jam sulaukus trijų mėnesių. Per šį laikotarpį biologiniams tėvams arba vienam iš tėvų pareiškus norą vaikutį susigrąžinti, pradedamas pagalbos šeimai kelias – turi būti atliktas DNR testas tėvystės nustatymui, inicijuojama pagalba ir kt.“, – teigė A.  Vežbavičiūtė.

Šiuo metu kūdikis auga laikinųjų globėjų šeimoje. Jam kaip ir kitiems rastiems mažyliams patikrinta sveikata.

„Biologiniai tėvai turi galimybę susigrąžinti vaiką iki kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo. Paaiškiname, kad teisės aktai numato, kad radus paliktą vaiką gyvybės langelyje, įstaiga, prie kurios jis įsteigtas, surašo vaiko radimo aktą. Šiame dokumente nurodo vaiko radimo vietą, laiką, lytį, būklę, taip pat aprašo jo išvaizdą. Kviečiamas policijos pareigūnas, jis surašo protokolą ir šį dokumentą perduoda teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui“, – dėstė A. Vežbavičiūtė, pridūrusi, kad gyvybės langelio principas yra anonimiškumas, o esmė – gyvybės išsaugojimas.

Biologiniai tėvai turi galimybę susigrąžinti vaiką iki kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo.

Teritorinio vaiko teisių skyriaus darbuotojai kūdikiui suteikia vardą ir pavardę. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti.

56 įvaikinti

Pernai gyvybės langeliuose Kaune buvo palikti du kūdikiai: devynių ir trijų dienų mergytės. 

Iš viso pernai Lietuvoje gyvybės langeliuose palikta dešimt mažylių. Vilniuje ir Šiauliuose – po tris,  Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną.

Per dvylika metų, kiek jau veikia pirmieji gyvybės langeliai šalyje, iki vasario 8-osios rasta palikta 80 vaikų. Lietuvoje veikia dešimt gyvybės langelių.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Iš visų rastų vaikų 56 vaikai įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose. Šešis vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti Lietuvos piliečių šeimos. Trylika vaikų susigrąžino biologiniai tėvai. Dviejų vaikų žinomi galimi biologiniai tėvai / giminaičiai, kurie nori vaikus susigrąžinti. Dar du  vaikai nebuvo siūlomi laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų. Dėl dar vieno įvaikinimo bus sprendžiama įvertinus gautą informaciją“, – komentavo A. Vežbavičiūtė.

Daugiau apie palikto vaikučio susigrąžinimo procedūrą galima rasti čia. [6]