Dabar neramūs laikai beieškant visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio, taip neturėtų būti. Giliai po žeme, keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 % visos visatos masės. Galutinis tamsiosios materijos (TM) aptikimas būtų didžiulis triumfas, tačiau galiausiai visi tyrimų rezultatai ima prieštarauti tarpusavyje ir mokslininkai atsiduria aklavietėse. Tačiau kol kas viltys, kad TM prigimtis gali būti greitai atskleista šiais pirmaisiais radiniais, buvo visiškai sužlugdytos. Bėda ta, kad TN skirti

Šių metų birželio 5 dieną danguje bus galima stebėti reiškinį, kurio žmogaus akys neregės iki pat XXII amžiaus, o tiksliau – iki 2117 metų. Tą dieną Venera praskries priešais Saulę. Šią žiemą ir pavasarį Venera pamažu danguje kops vis aukščiau ir taps vis ryškesnė, o galiausiai taps „vakariniu žibintu“ skubantiems namo po darbo ar pamokų. 2012 metų gegužės pabaigoje, Venera greitai artės prie Saulės ir galiausiai pradings, kai vėl pereis į rytinį dangų. Ta tranzito diena bus birželio 5-ąją. Paprastai Veneros perėjimas būtų nematomas, pasislėpę

Požiūris, jog egzistuoja daugybė visatų, inicijuoja aktyvias kosmologų teorines diskusijas, tačiau stokoja įrodymų – apčiuopti juos ir pateikti būtų labai sudėtinga. Tiesa, mokslininkų grupė, prieš kelerius metus pademonstravusi, kaip medžiaga gali keliauti tarp mūsų visatos ir kitų visatų, manosi sugebėsią fiksuoti šį reiškinį tiesiogiai. Tam jiems prireiks pažangiausių technologijų. Viskas, ko jiems reikia, yra neutronų talpykla (angl. – „neutron bottle“), keletas neutronų ir... vieneri metai. Eksperimento esmė – laikyti neutronus nepaprastai žemoje

Sekmadienį kilo didžiausia per septyneris metus Saulės audra. Galingas radiacinių spindulių pliūpsnis sutrikdė palydovų komunikacijas, radijo ir mobiliųjų telefonų tinklus bei sukėlė įspūdingas šiaurės pašvaistes. NASA teigimu, galingas Saulės pliūpsnis kilo sekmadienį 23 val. Grynvičo (Lietuvos laiku pirmadienį, 1 val.). Nors audra jau aprimo, bet jos skleidžiama radiacija dar bombarduos Žemės atmosferą iki ketvirtadienio. Ekspertai labiausiai baiminasi, kad audra gali nepataisomai sugadinti dalies palydovų įrangą ar pakenkti netoli Žemės ašigalių skraidantie